Pasukus į Burbiškio dvarą, Radviliškio rajone, akį iš tolo traukia geltonuojantis įspūdingų saulėgrąžų laukas. Užsėti kone visą 30 arų sklypą saulės gėlėmis jo šeimininkė Elžbieta sugalvojo panorusi šeimos sodybą paversti turistų traukos centru. Šiemet saulėgrąžos užaugo ne tokios aukštos kaip pernai, užtat tinkamos fotosesijoms.
„Po paskutinių metų tendencijų, kai aguonų laukai buvo netyčia ištrypti, nes labai gražu, norisi tų aguonų, to raudonumo, tai ūkininkai truputėlį pyktelėjo, kad jų laukus trypia žmonės, norintys fotografuotis, norintys grožėtis, tad ir tas saulėgrąžų laukas atsirado būtent fotografams, žmonėms norintiems grožio, šviesos, saulės“, – sako Elžbieta.
Iki tol, kaip pasakoja Elžbieta, sodybą daugiausia žinojo piligrimai, mat šiose apylinkėse driekiasi Šv. Jokūbo kelias. Beje, sename sodybos moliniame tvarte tėvai yra įrengę nakvynės stotelę. O šaliai pabuvus karantine ypač išaugo kelionių ištroškusių keliautojų.
„Susidomėjimas Lietuva kaip tokia, nes negali tu išvykti toliau, išaugęs labai smarkiai pavyzdys: pro mūsų saulėgrąžų lauką eina piligrimų kelias Jokūbo, tai iš ties labai gaus būrys piligrimų keliauja būtent Lietuvos keliais, keliukais, kaimeliais, aplankydami įvairiausias vietas. Tiek aplankydami dvarus, bažnyčias“, – sako Elžbieta.
Lankytojai ir gėlių grožiui neatsispiriantys smalsuoliai tikina, kad kol šilti ir geri orai stengiasi ištrūkti į gamtą kuo dažniau. Mat keliaujant pagerėja nuotaika, užsimiršta rūpesčiai.
„Galvos didžiulės, nu tikrai labai gražu ir sūpynių visokių, tikrai labai verta atvažiuoti“, – sako lankytoja.
„Dabar, kai karantinas, nėra kitokio pasirinkimo, tai aplankėm šiais metais Lietuvą, jau kampelius visokius, kur dar nesam buvę“, – teigia kitas lankytojas.
„Na, čia gal yra tas noras moteriškas fotografuotis, gražūs vaizdai, o šiaip saulėgrąžos man kažkaip nuo vaikystės, nuo kaimo, visai patinka“, – sako lankytoja.
„Gražus tas mūsų kraštas, Lietuva, aišku, iniciatorė žmona, atitempė čia. Tikrai kėlėmės anksti, pergyvenom, kad debesys buvo pasirodę. Nu trenktumėmės gal ir į užsienį, bet yra karantinas“, – teigia kitas.
O jeigu apsilankysite – apsidairykite atidžiau – įspūdingame saulėgrąžų lauke linguoja ne viena jų rūšis, o bent 8. Akylesni tarp ryškiaspalvių geltonų galvų gali pastebėti oranžines, citrinines, žydi ir juodosios, ir pūkuotosios saulėgrąžos.
„Mūsų didžiajame lauke yra pasodintos aliejinės ir valgomosios saulėgrąžos. Valgomosios pradėjo žydėti truputį anksčiau, o aliejinės saulėgrąžos po truputį skleidžia savo geltonas kasas. Mes gaminame lietuvišką chalvą, pabandėme, patiko“, – sako Elžbieta.
Beje, iš sunokusių saulėgrąžų šeimininkai gamina naminę chalvą, spaudžia aliejų. O žiedlapius džiovina arbatai.
„Mes taip pat iš saulėgrąžų žiedlapių gaminam arbatą, pernai pabandėm, paragavom, sumaišėm su mėta, kad turėtų skonio, nes padaro spalvą geltoną, bet labai naudinga bronchams. Žiemai“, – teigia Elžbieta.
Net ir nužydėjus saulės gėlėms, rudenį molinės sodybos šeimininkai lankytojus kvies lukštenti galvų ir ragauti prinokusių sėklų.
