Iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ siekiama atkreipti dėmesį, kad patyčių problema yra aktuali ne tik mokyklose, bet visoje visuomenėje. Išsakyta nuomonė, kad patyčios egzistuoja tiek tarp politikų, tiek tarp žinomų žmonių, tiek viešoje erdvėje.
Tyčiojasi ir suaugusieji
Emocinės paramos telefonu tarnybos „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis pasakojo, kad paauglių laiškai, kuriuose atviraujama apie patiriamas patyčias, yra pagrindinis indikatorius, kuris atkreipia specialistų dėmesį į problemos mastą.
„Patyčios, net nežiūrint į žmogaus amžių ar lytį, visiems sukelia daug kančių, todėl šis reiškinys turi būti vertinamas itin neigiamai. Šaipymąsi iš kitų galima sustabdyti, todėl kartais trūksta tik iniciatyvos.
Statistika rodo, kad patyčias patiria ketvirtadalis Lietuvos vaikų. Iš kitų tyčiojasi penktadalis vaikų. Daugiausia šaiposi vaikai, kurie auga socialinės rizikos šeimose. Tarptautinėje erdvėje esame grupėje šalių, kur patyčių vaikai patiria dažniausiai“, – pabrėžė R. Povilaitis.
Anot jo, džiugina vienintelė tendencija – patyčių mastas pastaraisiais metais mažėja. Tačiau bendras vaizdas dar toli gražu nėra geras.
„Reikia nepamiršti, kad patyčios nėra vien paauglių problema. Jos egzistuoja tiek įvairiose bendruomenėse, tiek darbo aplinkoje. Suaugę žmonės taip pat sugeba vienas kitą užgauti. Kartais tai daro nė nesusimąstydami, kad elgiasi blogai“, – sakė R. Povilaitis.
Įsišaknijusi problema
Apie patyčias prakalbusi menininkė Nomeda Marčėnaitė sakė, kad ši problema yra tiek įsišaknijusi į visuomenės gyvenimą, kad ją išguiti tampa tikru iššūkiu.
„Tyčiojimasis iki šiol išlikęs, nors apie tai daug kalbama ir su tuo kovojama. Vaikai labai išgyvena tokius dalykus. Patyčios palieka ryškius pėdsakus jų gyvenimuose. Mums trūksta tolerancijos, tarp žmonių nebevyksta dialogas, nebepavyksta susikalbėti“, – sakė N. Marčėnaitė.
Įstatymai sureguliuoti tinkamai
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius atkreipė dėmesį į keleta dalykų:
„Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į atsakomybę. Lietuva bene griežčiausiai vertina veiksmus, kurie susiję su patyčiomis. Pastaraisiais metais skundų ta tema nemažėja, visi kreipia daugiau dėmesio, nes patyčių viešoje erdvėje daugėja.“
Kaip antrą problemos sprendimo sritį D. Radzevičius paminėjo savireguliaciją. „Ketiname pateikti rekomendacijas, kad pavyktų išvengti nesusipratimų viešojoje erdvėje. Apmaudu, kai žodžiai, prasidedantys raide „š“, tapo taip dažnai vartojami. Taip kalba tiek politikai, tiek visuomenės veikėjai, tiek kiti vieši asmenys. Tokia situacija nėra normali“, – sakė D. Radzevičius.
Patyčios – toleruojamos
Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininkas Vygintas Eidenas pasakojo, kad norint sumažinti patyčių kiekį, reikia dirbti ne tik su vaikais, bet ir jų tėvais, mokytojais:
„Tai ne vien vaikų, o bendra visuomenės problema. Gyvybiškai svarbu pripažinti, kad patyčios egzistuoja. Kartą per metus surengta akcija problemos neišspręs. Pastaruoju metu atsirado naujų patyčių formų. Jos persikėlė į elektroninę erdvę, kur sukontroliuoti situaciją yra dar sudėtingiau“, – sakė V. Eidenas.
Anot jo, tyčiotis išmokstama iš aplinkos, kurioje gyveni: „Ypač blogai, kai patyčios yra toleruojamos. Tada jaunam žmogui sunku suvokti, kad jis elgiasi blogai. Kai pasikeis požiūris, viskas pajudės tinkama linkme, didesniu greičiu.“
