Nuomonė: reikia išmokti būti mažiau kūrybiškais

Patarti jauniesiems verslininkams ir tyrėjamas vadovautis savo galva ir ieškoti kuo originalesnių minčių nėra pati geriausia idėja. Taip mano draudimo rizikos fondų ekspertas Ericas Falkensteinas. Kaip jis rašo „Business Insider“, mes esame socialiniai gyvūnai, taigi mums reikia ne vien gerų idėjų. Jos privalo būti suprantamos kitiems. Tik tai, kas bus suprantama ir reikalinga skaitytojams, klientams, pirkėjams ar vartotojams, sėkmingai įgyvendinta idėja. Knygoje „Aš įsigysiu tai, ką turi ji“ (angl. “I’ll Have What She’s Having”) antropologai teigia, kad mes dažniausiai nusižiūrime idėjas: pirmiausia nuo tėvų, paskui nuo bendraamžių ir galiausiai nuo tų, kuriems gerai sekasi. Evoliucijos biologas Markas Pagelis pastebi, kad kitų mėgdžiojimas yra kiekvienos mūsų idėjos pagrindas. Tiktai nedaugelis sugalvoja dalykus, kurie yra vėliau plačiai naudojami. Pavyzdžiui, nulis, ratas, lygintuvas, abėcėlė, muilas. Vaikai nėra geri klausytojai, bet puikiai moka pamėgdžioti, kadangi tai yra gera strategija. Dauguma inovatorių praleidžia marias laiko kurdami išvestinius produktus: Bobo Dylano debiutinis albumas turėjo 11 perdainuotų kūrinių, Hunteris S. Thompsonas perrašė „Didįjį Getsbį“ tam, kad pajaustų ką reiškia parašyti gerą kūrinį ir daugumą Zigmundo Froido teorijų buvo ištraukos iš Graikų ir Šekspyro literatūros. Mes kopijuojame vardan to, kad įgytume tam tikrų gebėjimų, kuriu pagalba vėliau galime improvizuoti. Kitiems tai jau atrodo kaip originalumo įsikūnijimas. Kaip sakė Izaokas Niutonas, mes stovime ant milžinų pečių. Neįmanoma improvizuoti tam tikra tema, kol neperprantame jos ir ji neturi palaikymo kitų tarpe. „Asmeniškai aš parašiau savo disertaciją apie tai, kas mane domino: nedaug svyruojančios akcijos. Gavosi visiškas šnipštas, kadangi neturėjau jokio palaikymo savo finansų departamente“, - prisimena Ericas Falkensteinas. Aišku, yra tokių žmonių kaip Johnas Nashas, kuris pasauliui pristatė iki šiol nematytą savo vardu pavadintą pusiausvyros teoriją, bet tokie žmonės yra išimtys. Dauguma sėkmingų akademikų savo pirmuosius darbus pateikė, tik išplėsdami savo konsultantų idėjas. 1990–aisiais dauguma sėkmingų studentų savo darbus rašė naudodami „TeX“ programą (panašiai veikia „Google“ paieška), kuri tuo metu buvo itin patikima, nes dauguma geriausių ekonomistų ją naudojo. Pasirinkdami žymiausius profesorius kaip savo darbo vadovus, jie užsitikrindavo sėkmę.