Investavę į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomojantys gyventojai ne tik netenka įvairių baldų, buities technikos, bet ir varsto teisėsaugos duris. Nuomininkai ne tik pabėga nesumokėję mokesčių, bet ir įkeičia lombarduose butų savininkų daiktus ar butuose įkuria virtualaus sekso paslaugų biurus. Dėl emigracijos laisvų butų Šiauliuose daugėja. Kaip išvengti problemų dėl nuomojamo būsto?
Reikėtų pasitarti ir su teisininku, ar verta kreiptis į teismą. Juk neretai išlaidos teismui gali būti didesnės už nuomininkų padarytus nuostolius.
Nuomininkai – galvos skausmas
Neseniai trijų kambarių butą šeimai su trim vaikais išnuomavusiai šiaulietei paskambino kaimynė. Moteris teiravosi, ar ši vėl išnuomoja butą, mat iš jo nuomininkai išsikėlė. Buto savininkei tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Jos žiniomis, nuomininkai bute dar turėjo gyventi vasarį, nors už sausį jau buvo nesumokėję 250 litų nuomos mokesčio.
Šiaulietė nuvyko į nuomojamą butą ir jame nerado ne tik nuomininkų, bet ir skalbiamosios mašinos, kitų asmeninių daiktų. „Kaimynė sakė mačiusi, kad nuomininkai išsigabena baldus. Paklausti šie atsakę, kad neišsikelia, tik baldus keičia. Iš tikro jie spruko manęs neįspėję, nesumokėję nuomos mokesčio už sausį ir vasarį bei mokesčių už komunalinius patarnavimus. Iš viso – apie pusantro tūkstančio litų“, – sako buto savininkė.
Pasikalbėjusi su kaimynais šiaulietė sužinojo, kad į daugiabutį buvo atėjusi darželio auklėtoja. Ji teigusi, kad nuomininkai kelis mėnesius nemokėjo už vaiko ugdymą darželyje. Tikėtina, kad tris vaikus auginantys šiauliečiai ne tik pabėgo iš nuomojamo buto, apvogę šeimininkę, bet ir liko skolingi daugeliui kitų žmonių.
„Butą nuomojau oficialiai, mokėjau mokesčius. Žinau nuomininkų pavardes, kad šeimos galva dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Nenorėjau į policiją kreiptis dėl vagystės – būčiau ir sau problemų prisidariusi, ir pagailėjau mažamečius auginančios šeimos“, – sako pašnekovė.
Su policija buto šeimininkė jau turėjo reikalų. Prieš kelerius metus, padedant nekilnojamojo turto agentūrai, ji buvo išnuomojusi butą. Mokesčiai buvo mokami tvarkingai, tačiau vieną dieną buto šeimininkė sulaukė teisėsaugininkų kvietimo. Jai buvo pranešta, kad bute buvo atlikta krata ir jis yra užplombuotas.
Nuvykusi į policiją pašnekovė sužinojo, kad bute buvo vykdoma nelegali veikla, tiksliau, buvo teikiamos virtualaus sekso paslaugos. Prie kompiuterių prisėdusios merginos, susisiekusios su klientais, per pajungtas kameras nusirenginėjo ir teikė kitas įvairias panašaus pobūdžio paslaugas.
Prastas „pamatas“ – konfliktai ateityje
Advokato padėjėjas Giedrius Mikalauskas sako, kad jam yra pasitaikę atvejų, kai dėl kilusių ginčų teko konsultuoti ir nekilnojamojo turto nuomininkus, ir nuomotojus. „Nors įstatymas leidžia sudaryti sutartis žodžiu, dėl pasitaikančio nesąžiningo elgesio apraiškų visada patariama sudaryti sutartis raštu“, – teigia jis.
Anot G. Mikalausko, nuomotojui ir nuomininkui reikia išsiaiškinti vienas kito tapatybę, sutartyje nurodyti ne tik deklaruojamą gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Reikėtų pasidomėti, kur asmuo užaugo, kur jo giminės, nes tokią informaciją būtų galima panaudoti, jei būtų pažeistos teisės. Nuomotojas galėtų subtiliai įvertinti nuomininko turtinę padėti, iš darbovietės gauti pažymą apie pajamas. Nuomininkas taip pat turi pasidomėti, ar nuomotojas turi teisę nuomoti būstą – ar yra savininkas, ar turi notaro patvirtintą įgaliojimą.
Renkantis asmenį, su kuriuo gali tekti bendrauti kelerius metus, nepatartina būti itin griežtu derybininku, nuomininkui iškelti itin griežtus reikalavimus. „Neigiamas nusistatymas nuomininką vers elgtis savanaudiškai, „apgauti“ nuomotoją bet kokia kaina. Įstatymas įpareigoja abi puses būti sąžiningas, bendradarbiauti ieškant išeities, tačiau padėjus prastą pamatą, netinkamai surašius sutartį, vėliau gali kilti problemų“, – sako advokato padėjėjas.
G. Mikalausko teigimu, būsto nuomos sutartims notarinė forma nėra būtina, o sutartis registruoja nekilnojamojo turto registras. Registruoti sutartį naudinga, nes nuomos santykiai išviešinami ir tokia sutartis visada gelbėja kilus ginčams, pavyzdžiui, buto savininkas pardavė butą, nors su nuomininkais sutartis buvo sudaryta ilgesniam laikui. Jei viešajame registre sutartis yra užregistruota, nuomininkas išsaugo teisę gyventi tame bute. Jei sutarties nėra, nuomininkas gali būti iškeldintas.
Jei sutartis užregistruojama viešajame registre, buto savininkai moka mokesčius nuo gautų pajamų. „Kartais nuomininkui vertėtų prisiimti šią mokestinę naštą vien todėl, kad nuomotojas sutiktų sutartį užregistruoti. Juk taip užsitikrinamas didesnis saugumas“, – sako advokato padėjėjas.
Įvertinti bylinėjimosi naudą
Šabloninių sutarčių tarp nuomininko ir nuomotojo nėra, tačiau nuomotojas negali reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų mokesčius už kelis mėnesius arba iškelti sąlygą, kad jei, pavyzdžiui, šis pavėluos iki 20-tos mėnesio dienos sumokėti nuomos mokestį, tai mokės sumą už visą sutarties terminą į priekį. Nuomotojas tik gali paprašyti avanso, depozito kaip sutarties tolimesnio sąžiningo vykdymo ir tvarkingo mokesčių mokėjimo patvirtinimo.
G. Mikalausko teigimu, prie nuomos sutarties reikia pridėti sąrašą daiktų, kurie lieka bute, įvertinti jų būklę ir nurodyti, kas daiktus perdavė, o kas – perėmė. Nuomos sutartyje vardą ir pavardę reikėtų parašyti ranka, nes vien parašo rašysenos ekspertizei gali nepakakti.
Pasitaiko, kad buto nuomininkai nemoka mokesčių ir atsisako išsikelti iš buto, nes turi mažų vaikų. Tokiu atveju buto savininkui dėl nemokėtų mokesčių ir sutarties pažeidimų reikia kreiptis į teismą. Teismo sprendimus vykdys antstoliai. „Todėl ir patariama pasidomėti nuomininkų turtine padėtimi. Reikėtų pasitarti ir su teisininku, ar verta kreiptis į teismą. Juk neretai išlaidos teismui gali būti didesnės už nuomininkų padarytus nuostolius“, – sako pašnekovas.
Sutartyje reikėtų aptarti, kas mokės mokesčius už komunalinius patarnavimus. Anot advokato padėjėjo, nuomos sutartyje reikėtų nurodyti skaitiklių rodmenis nuomininkams įsikėlus ir jiems išvykus. Nuomotojai turi papildomų rūpesčių, bet dažnai patys imasi mokesčius mokėti, kai nuomininkai kas mėnesį pateikia skaitiklių rodmenis ir perduoda pinigus.
Įdomu tai, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės sutinka su nuomininkais sudaryti sutartis dėl atsiskaitymo už paslaugas. Tokiu atveju nuomotojams nebereikia sukti galvos – paslaugų tiekėjai skolą išieškos iš nuomininkų. G. Mikalausko teigimu, elektros tiekėjai tokias sutartis sudaro, tačiau „Šiaulių vandenys“ – ne.
„Visada sutartyje reikia numatyti, kad buto nuomininkai yra atsakingi už veiklą bute. Jei bus užsiimama neteisėta veikla, nuomotojui gali tekti aiškintis, ar jis nebuvo bendrininkas“, – sako pašnekovas.
Oksana LAURUTYTĖ
