Smūgis plyta ar laužtuvėliu į parduotuvės vitriną, signalizacijos kaukimas, nė kiek nebaidantis į vidų prasmukusių vagišių, minutė kita grobiui susirinkti ir energingas atsitraukimas.
Nuo tokių žaibiškų vagysčių labai sunku apsisaugoti, o sugauti nusikaltėlius taip pat keblu, nes atvykus saugos tarnybai ar policijai nusikaltėlių pėdsakai jau būna ataušę. Pagelbėti gali nebent vagystės liudininkai, vaizdo kamerų įrašai ar nusikaltėlių palikti pėdsakai, tačiau kaukės ir pirštinės padeda išvengti ir šio pavojaus.
Vis dėlto įsilaužėlių ir vagių gyvenimą neabejotinai apkartins bendrovės „Applied DNA Sciences“ išrasta vadinamoji „DNR rūko“ sistema, galinti patikimai identifikuoti žaibiškoje vagystėje dalyvavusius asmenis. Ši vagysčių atgrasymo sistema veikia panašiu principu, kaip ir dažų kasetės bankomatuose ar seifuose, kai nesankcionuotai atidarius pinigų konteinerį išpurškiami sunkiai nuplaunami dažai. Policijai tokiu atveju būna lengviau susekti įtariamus asmenis.
„DNR rūko“ atveju naudojami specialūs purškikliai, kurie, suveikus apsauginei signalizacijai, konkrečią patalpą ar visą sandėlį žaibiškai pripildo aerozoline suspensija iš dirbtinės genetinės medžiagos. Pasak „Applied DNA Sciences“ atstovų, šis procesas gali būti visiškai nepastebimas, ir vagys net nežinos, kad nusikaltimo metu buvo pažymėti dirbtinės DNR identifikatoriais.
Suspensijoje esančios dirbtinių DNR molekulių sekos biologiniu požiūriu yra inertiškos. Dirbtinės DNR gija su 20 bazių porų gali turėti daugiau nei trilijoną unikalių variantų. „Applied DNA Sciences“ pasiūlyta apsaugos sistema leidžia naudoti arba vieną DNR seką vienai patalpai pažymėti, arba išskaidyti patalpas į atskirai žymimus sektorius, ar netgi priskirti unikalų DNR kodą kiekvienam saugomam daiktui, kurį įsilaužimo metu apipurkš specialus purškiklis.
Paskleistame aerozolyje esančios dirbtinės DNR molekulės prikimba prie nusikaltėlių odos, plaukų, drabužių, batų ir prie pavogtų prekių. Pasak „Applied DNA Sciences“ atstovų, jas nepaprastai sunku pašalinti net ir ėmusis cheminio ar kitokio valymo. „DNR rūko“ identifikatoriai ant kūno išlieka mažiausiai 2 savaites, o iš tikrųjų gali būti tinkami dešifravimui net ir po kelių metų, skelbia „Gizmag.com“.
Policijai nustačius įtariamuosius teismo ekspertai, paėmę jų odos ląstelių, plaukų, drabužių mėginius, ištyrę automobilių ir butų paviršius, gali aptikti unikalias DNR sekas, išpurkštas nusikaltimo vietoje. Tiesa, „DNR rūko“ gamintojai pripažįsta, kad nusikaltėliai gali rasti būdų, kaip išvengti demaskavimo, bet jie esą yra gana keblūs. Pavyzdžiui, vagys nusikaltimo metu gali bandyti dėvėti specialius hermetiškus kombinezonus ir dujokaukes, bet tai labai apsunkina įsilaužimą ir atima daug brangaus laiko. Be to, jie gali naudotis kūno šampūnais, kurių sudėtyje yra dirbtinės DNR molekulių ir taip bandyti „sumaišyti“ milijonus tikrųjų identifikatorių fragmentų su netikrais. Tačiau tokiu atveju nepavyks apsieiti be molekulinės biologijos specialistų pagalbos.
