Lietuva pavirto šalimi, kurioje yra labai daug studentų ir labai mažai studijas baigusių specialistų, kurių gebėjimais būtų galima neabejoti, rašo „Verslo žinios“.
Į aukštąsias mokyklas priimama studentų atsižvelgiant ne į jų sugebėjimus mokytis ir įgyti žinių, o į tai, kiek biudžete yra skiriama pinigų aukštojo mokslo finansavimui, teigia dienraštis.
Konstitucinės nuostatos, jog aukštasis mokslas yra prieinamas visiems, pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus Lietuvoje yra išaiškintos kaip kiekvieno žmogaus konstitucinė teisė siekti aukštojo mokslo, tačiau į tai, kokius mokslus ir kodėl valstybė turėtų finansuoti ir ar tai darydama turi atsižvelgti į valstybės bei visuomenės poreikius ir galimybes, Konstitucijos aiškintojai neatsižvelgia.
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pastebi, kad Lietuvoje gajus mitas, jog kuo daugiau studentų - tuo daugiau proto šalyje.
„Patys darbdaviai įprato visais atvejais reikalauti aukštojo mokslo diplomo, taigi 50 proc. jaunuolių studijuoja ne dėl mokslo, o dėl diplomo“, - sakė jis „Verslo žinioms“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento, Mykolo Romerio teisės universiteto profesoriaus Rimvydo Jasinavičiaus teigimu neįvardytas aukštojo mokslo tikslas suteikti išsilavinimą. Kol tokio nėra - svarbiau nei mokslas studentui yra diplomas, nors jau seniausiai įsigalėjo darbdavių požiūris, kad diplomuotas specialistas yra nieko vertas, kol neišmėginami jo sugebėjimai...
Pasak „Verslo žinių“, aukštosios mokyklos faktiškai yra paverstos pelno siekiančiomis bendrovėmis, kurių vadovai, deja, tą siekį supranta gana primityviai: kuo didesnė apyvarta - tuo didesnis pelnas.
Vadinasi, bent jau kol kas kepsime darbdavių seniai nebevertinamus specialistus, o tiksliau sakant - diplomų turėtojus, teigiama „Verslo žinių“ redakcijos skiltyje.
