Daugiau kaip prieš 40 metų įrengtų Neries krantinių būklė itin prasta: neremontuojamos nusidėvėjo gelžbetoninės konstrukcijos, daug kur ištrupėjo betonas, išlindo armatūra, o per nesandarias konstrukcijas patekęs upės vanduo plauna gruntą ir po krantinės pagrindu formuojasi tuštumos, atsiranda įgriuvos. Visa tai prie upės sportuojantiems ir besiilsintiems kėlė pavojų ir gadino nuotaiką.
Praėjusią savaitę tose krantinės erdvėse, kur šiuo metu renkasi daugiausiai miestiečių ir turistų, savivaldybė sutvarkė apie 40 metrų pavojingai įgriuvusių ir vandens iškilnotų plokščių. Nupjovus išlindusią metalo armatūrą abiejose upės krantinėse, susidarė apie 80 kg jos atliekų. Gelžbetoninės krantinės dešiniajame Neries krante sudaro apie 4 km, o kairiajame – apie 3 km. Nors daugelyje krantinės vietų vis dar matyti atsidengusi armatūra, tačiau šiuo metu ji nebėra pavojingai išlindusi.
„Neris yra Vilniaus širdis, žmonės pamėgo ateiti prie vandens, rengti iškylas, sportuoti, tačiau čia jie jaučiasi patogiai tik tuomet, kai aplinka tvarkinga, paprasčiausiai ūkio darbai atliekami laiku, kai krantine judėti saugu. Pradėjome nuo iš pirmo žvilgsnio pačių paprasčiausių, tačiau miestiečiams išties svarbių darbų – dangos remonto, šiukšliadėžių įrengimo, kad nebeliktų netvarkos jausmo ir nebetrūktų elementariausių buitinių dalykų“, – sakė vicemeras Linas Kvedaravičius.
Iki šiol iškylaujantiems ir poilsiaujantiems prie upės miestiečiams tekdavo ilgokai pavargti, kol surasdavo atokiau nuo poilsio zonų esančias šiukšliadėžes. Dabar atkarpoje nuo Vilnios iki Baltojo tilto pastatyta 20 naujų šiukšliadėžių abiejose upės pusėse ir 6 papildomi didieji konteineriai (~100 l). Miesto tvarkymo skyriaus specialistai primena, kad nors šiukšliadėžės palei upę sutvarkomos kelis kartus per dieną, tačiau atliekas į jas patariama mesti rūpestingiau: kad vėjas neišnešiotų šiukšlių į upę, išmetamas pakuotes ir kitas atliekas gerai suspausti.
„Mūsų vizija – sutvarkyti Neries krantinės pėsčiųjų ir dviračių takai, kurie driektųsi nuo Valakampių iki Lazdynų, atsirastų patogūs nusileidimai prie upės, atgytų vandens turizmas ir pramogos, tačiau visa tai planuojama ne kuriant dailias vizualizacijas, o skaičiuojant ir ieškant realių finansinių galimybių, privačių investuotojų, nagrinėjant integruotų teritorijų vystymo planą. Kai bus aiškūs ir realūs finansavimo šaltiniai, kitais metais bus galima pradėti krantinės atnaujinimo darbus“, - sakė L. Kverdaravičius.
Pasak vicemero, kitąmet laukia dar daug krantinės tvarkymo darbų, o šią vasarą ties Žvejų ir Olimpiečių gatvėmis dar bus įrengti suoliukai, kur po malonių pasivaikščiojimų bus galima prisėsti pasigrožėti į Gedimino pilį atsiveriančiu vaizdu.