Taip pat aiškiau reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, nustatoma aiškesnė eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose, daugiau dėmesio skiriama asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismui ir kiti.
Avarinio koridoriaus sudarymas specialiosioms transporto priemonėms
Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas, pagal kurį vairuotojai:• keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn;• keliuose su daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi – kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, – trauksis dešinėn (taikoma, kai specialios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi).
Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.
Paspirtukų be variklio eismo tvarka
Siekiant didesnio aiškumo, tikslinamas KET vartojamas terminas „paspirtukas“ – dauguma elektrinių paspirtukų priskiriami motoriniams dviračiams (galia iki 1 kW, maksimalus greitis iki 25 km/h), o pagal KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, KET 37 ir 48.7 punktuose aiškiai įvardijama, kad nuostata taikoma paspirtukams be variklio.
Eismo tvarka dviračių tako ir važiuojamosios dalies susikirtime
Pakeitimu akcentuojama, kad dviračių tako (ar bendro pėsčiųjų ir dviračių tako) ir važiuojamosios dalies susikirtime, kai yra pirmumo kelio ženklai, eismo dalyviai privalo vadovautis kelio ženklais (pvz., kelio ženklu „Duoti kelią“).
Važiavimas dviračiu važiuojamąja dalimi
Iš esmės KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja dalimi nepasikeitė – galimybė važiuoti važiuojamąja dalimi nėra panaikinta, ja galima pasinaudoti esant tokioms sąlygomis: dviratininkas visų pirma privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą (važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis), jei tokia yra, o kur jos nėra, privalo važiuoti kelkraščiu su asfalto arba betono danga.
Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta, nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis – važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.
Draudimas važiuojančio mokyklinio autobuso vairuotojui naudoti specialiąsias šviesas
Pasitaiko atvejų, kai mokykliniai autobusai važiuoja įsijungę įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas, nors pagal KET nuostatas jos turėtų būti naudojamos tik mokinių laipinimo metu. Pakeitimuose nurodoma, kad šviesos gali būti naudojamos tik mokinių įlaipinimo ir išlaipinimo metu, o mokykliniam autobusui pradėjus važiuoti šviesos turi būti išjungtos.
Eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose
Dėl vykusių diskusijų, pasitaikiusių klaidinančių interpretacijų ir skirtingų nuomonių dėl eismo tvarkos bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose iškilo poreikis tikslinti KET reikalavimus. KET pakeitimais aiškiau reglamentuojama eismo situacija, kuri susidaro greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui. Pagal KET 112 punktą toks vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui. Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti, įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.
Posūkis į kairę ir lenkimas
Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.
Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.
Važiavimo greitis keliuose, kuriuose leistinas greitis padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais
Eismo dalyviams dažnai kyla klausimų, kokiu greičiu galima važiuoti kelyje, kuriame leistinas greitis padidintas atitinkamais kelio ženklais. KET 129 ir 131 punktai nustato važiavimo greičius šalies keliuose gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje bendruoju atveju, t. y. kai kelio ženklai nenumato kitaip. KET 133 punktas nustato atvejį ir sąlygas, kada KET 129 ir 131 punktuose nustatyti važiavimo greičiai atitinkamais kelio ženklais gali būti padidinti. Kelių ruožuose, kur policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis yra padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus, transporto priemonių vairuotojai turi vadovautis kelio ženklų reikalavimais, bet neviršyti KET 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatyto maksimalaus leistino greičio.
Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa (16 km) nėra automagistralė ar greitkelis, bet joje nustatytas 110 km/h leistinas greitis. Bendruoju atveju, kai nėra kelio ženklų, autobusais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Pagal pakeisto KET punkto nuostatas rekonstruoto kelio A14 atkarpoje autobusas gali važiuoti šiai transporto priemonei KET nustatytu maksimaliu leistinu greičiu, t. y. 100 km/h leistinu greičiu (bendruoju atveju taikomu automagistralėse).
Lenkimas
2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose, lenkimas laikomas vienu pavojingiausių iš visų manevrų. Papildant KET 136 punktą siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių ir vengti nebūtinų lenkimo manevrų.
Lenkimo manevrą tikslinga atlikti tuo atveju, kai jis būtinas – pasivejama lėčiau važiuojanti transporto priemonė ir lenkimas gali būti atliktas neviršijant leistino važiavimo greičio ir laikantis KET 136 punkte nustatytų reikalavimų. Tokių lenkimų, kai esant itin intensyviam eismui „nardoma“ sraute, lenkiama transporto priemonių kolona, taip trukdant visų joje važiuojančių transporto priemonių eismą – visi verčiami stabdyti, lenkiamos maksimaliu leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės ir pan., privalu vengti.
Draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje
Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į šalia jo esančią teritoriją sankirta, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, kelia ginčus tarp eismo dalyvių ir pan.
Dėl to KET papildomos nauju punktu, kuris draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Svarbu atminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
Elektromobilių įkrovimas
Naujais KET pakeitimais siekiama mažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai elektromobilių įkrovimo vietos naudojamos ne įkrovimui, o parkavimui, dėl to elektromobilio vairuotojas įpareigojamas pasibaigus krovimui kaip įmanoma greičiau patraukti automobilį iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Apsisukimas reguliuojamose sankryžose
Siekiama supaprastinti eismo tvarką šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas suka į dešinę. Dažnai mažesnėse sankryžose tokia situacija sukelia neaiškumų dėl to, kad važiavimo pirmumas sankryžose skiriasi ir priklauso nuo sankryžoje naudojamų šviesoforų derinių – tam tikrais atvejais duoti kelią privalo apsisukantis vairuotojas, kitais atvejais – sukantis į dešinę vairuotojas.
Pagal KET papildymą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
Išimtis. Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju – kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.
Eismas geležinkelio pervažoje
Jau egzistuojantis KET punktas draudžia pėstiesiems delsti ar stoviniuoti važiuojamojoje dalyje. Analogiškas reikalavimas nustatytas geležinkelio pervažoje KET 173.7 papunktyje, t. y. nebus leidžiama geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.
Asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismas
Į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, bus leidžiama įvažiuoti ne tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, bet ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
Kurčiųjų vairuojamų automobilių ženklinimas specialiu skiriamuoju ženklu tampa neprivalomas. Skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ privalomas tik norint pasinaudoti tam tikromis KET numatytomis išimtimis.
Keleivių vežimas priekabose ir draudimas vežti keleivius krovininio automobilio kėbule
Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule eismo saugos požiūriu yra nepriimtina, todėl tokių nuostatų bus atsisakyta. Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule draudžiama, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams. Vežti keleivius priekabose draudžiama, išskyrus 2 išimtis: keleivius, vežamus motociklų šoninėse priekabose arba tam skirtose dviračių priekabose.
Keičiasi kelio ženklų galiojimas
Keičiasi kai kurių draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galios iki artimiausios sankryžos ar sankirtos, įskaitant sankryžos ar sankirtos plotą. Pavyzdžiui, greičio ribojimas, nustatytas kelio ženklu „Ribotas greitis“, prieš sankryžą galios važiavimo kryptimi iki sankryžos pabaigos, t. y. įskaitant sankryžos plotą.
Siekiant mažinti dažniausiai miestuose įrengtų stovėjimą ribojančių kelio ženklų Nr. 332–335 ir stovėjimą leidžiančių kelio ženklų Nr. 528–532 skaičių, nustatoma, kad:
galiojimo zoną turės ne tik draudžiamieji kelio ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335, bet ir nurodomieji kelio ženklai Nr. 528–532;
galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 draudimai taip pat galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki kitų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 arba nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532, o galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 stovėjimo tvarkos reikalavimai taip pat galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki kitų nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 arba draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335.
Atkreipiame dėmesį, kad pateikiami paveikslėliai yra schematiniai, skirti perteikti atitinkamo KET punkto esmę. Realiame eisme ir konkrečioje eismo situacijoje eismo dalyviui būtina vertinti eismo organizavimo priemonių ir toje situacijoje taikomų KET punktų visumą.
