„Masinės žmogžudystės, kurias Nigerijoje įvykdo islamistinė organizacija „Boko haram“, yra ne tik signalas, kad ji turi tikslų visoje savo šalyje, tačiau nurodo ir į tai, kad ji tampa regioninio kaidizmo ramsčiu. „Afrikos talibai“ šį kelią nuėjo milžinišku greičiu: dar prieš trejus metus atrodė, kad po jos lyderio Mohammedo Yusufo nužudymo organizacija paprasčiausiai nustos egzistuoti. Tačiau jos nariai išvažiavo į kaimyninės valstybes, išsilaižė žaizdas ir persiorganizavo, sukurdami solidžius išorinius ryšius“.
„Užsienio žvalgybos duomenimis, judėjimas, svajojantis apie šariatą Nigerijos teritorijoje, nusiuntė savo žmones į Pakistano genčių rajonus, tikrąjį terorizmo universitetą: ten jie buvo apmokyti džihadistinių kovos būdų. Kiti organizacijos nariai sukūrė ryšius su „Arabų Magrebo Al Qaeda“. Šios organizacijos Alžyro padalinio lyderis Abdelmalekas Drukdelis nebando slėpti, kad savo broliams afrikiečiams teikia ginklus ir kitokią pagalbą.“
Pasak specialiųjų prancūzų tarnybų, Nigerijos smogikai patarimų gauna ir iš Somalio „Al Šabab“, kurie savo ruožtu ir toliau ketina ginti savo teritoriją ir netgi plėtsti savo veiksmų pobūdžio radiusą, kad „nubaustų“ kitas Afrikos šalis (ypač Ugandą) už tai, kad šios į Mogadišą siuntė savo karius“.
„Ekspertų Afrikos klausimais nuomone, „Boko Haram“ radikalizacija įvyko dėl to, kad grupuotė skilo į nuosaikiuosius ir radikalus. Džihadistų lyderiu tapo Abubakaras Shekau. Teigiama, kad jis negyvena Nigerijoje, o nuolatos keičią gyvenamąją vietą kažkur tarp Kamerūno, Nigerio ir Čado. Tokiu būdu jis išlieka saugus ir gali verbuoti naujus rekrutus. Imituodama „Arabų Magrebo Al Qaedą“ ir „Al Šabab“, „Boko Harum“ siekia, kad jos nevertintų tik kaip vietinę Nigerijos organizaciją, tačiau ir kaip tarptautinį judėjimą. Pasak organizacijos lyderių, svarbu „prisijungti prie karavano“, kaip teigia jau nebeegzistuojantis žmogus. Osama bin Ladenas.“
