Pasak „ERGO Insurance“ atstovo Raimondo Bieliausko, palyginus su netyčinių automobilių gaisrų statistika, transporto žalų dėl padegimų šiuo metu fiksuojama tiek pat, o kartais ir daugiau.
Anot jo, statistikos augimą lemia tai, kad dažnai padegami gyvenamųjų namų aikštelėse stovintys automobiliai – jų savininkai dėl vietos trūkumo automobilius sustato arti, todėl, jei ugnis greitai neužgesinama, liepsna persimeta ir į kitas transporto priemones.
„7 minutės – tiek laiko užtenka, kad ugnis sugadintų automobilį nepataisomai. Dar mažiau laiko užtrunka, kol užsidega kiti, šalia automobilio esantys objektai. Automobilių padegimai dažniausiai užfiksuojami naktį, kai mažiau liudininkų arba dienomis – atokesniuose kiemuose“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Nors automobilis iš pažiūros atrodo patvari transporto priemonė, jį padegėjai uždega be didelių pastangų – tiesiog po juo numetus degantį daiktą arba butelį su degiu skysčiu. Liepsna greitai pagauna plastmasines detales ir išplinta. Dažniausiai žmonės nespėja numalšinti gaisro, todėl iš turto nieko nelieka. Apdegus automobilio salonui ar varikliui automobilis ne tik būna nebetinkamas eksploatacijai, savininkui nebeapsimoka jo taisyti.
„Kiek tenka girdėti iš policijos pareigūnų, dažniausiai tyčiniai padegimai įvykdomi kaip keršto dalis, kitaip tariant, „suvedant sąskaitas“. Tokiu atveju nukenčia brangesnių ir naujesnių automobilių savininkai, dalis jų prisipažįsta jau prieš tai gavę grasinančius įspėjimus susidoroti. Tačiau pasitaiko ir vandalizmo atvejų, kai turtas naikinamas iš chuliganiškų paskatų, o dar rečiau – kai gaisrą sukelia nestabilios psichikos būklės asmuo“ – sako R. Bieliauskas.
Pastebima, kad padegimai yra vienas sunkiausiai išaiškinamų nusikaltimų – pradėjus tyrimą dėl svetimo turto sugadinimo visuomenei pavojingu būdu, dažnai jis lieka nebaigtas, nes paprasčiausiai nepavyksta nustatyti įtariamųjų ir surinkti įkalčių.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad tapus liepsnojančio automobilio įvykio liudininkais, svarbiausia reaguoti greitai – kuo skubiau skambinti 112 pagalbos numeriu ir pabandyti užgesinti gaisrą, kol jis neišplito kitur. Vengiant staigaus liepsnos pliūpsnio, reikia laikytis saugaus atstumo, tačiau stengtis gesinti intensyviai ir pataikyti į gaisro židinį. Atvykus pagalbai, svarbu laikytis jų nurodymų ir nepamiršti, kad ir menkiausia liudininkų pastebėta detalė gali padėti išaiškinti padegimų kaltininkus.
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos departamento duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje sudega apie 1200 automobilių. Užfiksuota, kad per 2014 metų pirmus 7 mėnesius transporto priemonės liepsnojo 691 kartus (8,9 proc. visų gaisrų), o per 2015 metų tą patį laikotarpį – 572 kartus (7,6% visų gaisrų).
