Nemajūnų kapinėse (Prienų r.) buvo supiltas ir gėlėmis nuklotas naujas žemės kauburėlis – iškilmingai atsisveikinta su prieniškiu Seimo nariu Juozu Palioniu (60 m.), kurio gyvybė užgeso per tragišką avariją gimtajame rajone. Kodėl įvyko avarija, kol kas nežinoma.
Mirtina kaktomuša
Jau trečią kadenciją (nuo 2000-ųjų metų) Seime dirbęs socialdemokratas J. Palionis pirmadienio pavakarę, po penktos valandos, nuosava „Toyota Corolla“ važiavo į Vilnių iš susitikimų su rinkėjais Prienų rajone. Iki sostinės buvo likę važiuoti dar per 60 kilometrų Vilniaus–Prienų keliu, kai ties Lepelionių kaimu (Stakliškių sen.), kuris Lietuvoje garsus įspūdingu piliakalniu – Napoleono kepure, – J. Palionio kelionė staiga nutrūko...
Avariją tiriančių Prienų policijos pareigūnų teigimu, J. Palionio vairuojama mašina, riedėdama leistinu greičiu, staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir rėžėsi į Prienų link važiuojantį sunkvežimį „Mercedes-Benz“...
Mašinų kaktomuša Seimo nariui buvo mirtina. Jis važiavo vienas. Žuvusiojo kūną iš sumaitotos „Toyotos“ išlaisvino ugniagesiai-gelbėtojai.
Sunkvežimio, kuris tuo metu važiavo nuokalne, vairuotojas Edmundas Raugevičius (43 m.), Veiverių kaimo (Prienų r.) gyventojas, ir du jo keleiviai, bendradarbiai iš vienos Kauno bendrovės, rimtesnių sužalojimų išvengė. Jie visi po avarijos tikino negalį suprasti, kodėl „Toyota Corolla“ staiga išsuko į priešingą eismo juostą – tarsi jos vairuotojui staiga būtų pašlijusi sveikata arba būtų tyčia ieškota kliūties. Vyrai tegalėjo džiaugtis patys išvengę tragiškos baigties, nes po smūgio jų sunkvežimis galėjo nuriedėti nuo skardžio – sulaikė tik kelio atitvaras. Šis automobilis liko netaisytinas.
Priežastis nežinoma
Avarijos priežasties kol kas nežino ir tyrėjai. Ji turėtų paaiškėti po atlikto išsamaus tyrimo. Planuojama paskirti ir autotechninę sumaitotos „Toyotos“ ekspertizę, taip pat laukiama teismo medicinos specialistų galutinės išvados dėl J. Palionio mirties priežasties (galbūt važiuojant sustojo širdis).
Matomumas toje vietoje, kur įvyko avarija, geras. Tuo metu buvo dar šviesu. Daugiau jokių automobilių kelio atkarpoje nebuvo. Abu vairuotojai važiavo saugiu greičiu.
Seimo nario žūtis ne tik sukrėtė jo šeimą (žmoną ir du suaugusius vaikus) ir patį parlamentą, bet ir nuliūdino Prienų krašto gyventojus – J. Palionio rinkėjus. Prieniškiai „Akistatai“ pasakojo, kad J. Palionis buvo labai malonus, dosnus žmogus. Jis ne tik išklausydavęs apie problemas, bet ir sprendęs jas, ištiesdavęs pagalbos ranką tiems, kuriems buvo sunki buitis (padovanojo ne vieną šaldytuvą ar televizorių) ar ištikdavo nelaimė (paremdavo pinigais).
Pats J. Palionis pernai turėjo rimtų sveikatos bėdų, tačiau, kaip po avarijos žurnalistams teigė jo žmona, pastaruoju metu džiaugėsi įveikęs onkologinę ligą, jautėsi gerai.
„Kitiems Lietuvos žmonėms Seimo narys Palionis galėjo būti ir nežinomas, nes nešmėžuodavo TV ekrane, nejuokindavo tautos, nesiekdavo pigaus populiarumo, – „Akistatai“ teigė kalbinti Prienų gyventojai. – Jis dirbo tyliai, nesireklamuodamas, užtat prieniškiai tiek metų jį ir rinko į Seimą. Duok, Dieve, visi žmonės būtų tokie padorūs – gyventume tikrai šviesiau“.
Kadaise hidrotechniko specialybę įgijęs J. Palionis, žemės ūkio specialistas, buvo ir talentingas literatas – jis išleido bene trylika poezijos, miniatiūrų, aforizmų ir prisiminimų knygelių, kurias mėgdavo dovanoti kolegoms, rinkėjams. Savo knygelėse J. Palionis įamžino ir didelį būrį Prienų krašto šviesuolių.
Būta daugiau žūčių
Seimo narys J. Palionis – ne pirmas tokio rango Lietuvos politikas, pražudytas avarijos.
1993-iųjų liepą per avariją Vilniaus rajone žuvo tuometinės Tėvynės sąjungos ir Seimo narys vilnietis mokslininkas Tautvydas Lideikis (45 m.) – važiuojantį dviračiu į savo sodą, jį kliudė automobilis. Seimo nariu T. Lideikis buvo nuo 1990-ųjų.
T. Lideikio žūtis iki šiol apaugusi gandais ir įtarimais. Žuvusiojo partijos bendražygių dar ilgai aktyviai kalbėta, kad toks konservatoriaus likimas buvęs „užsakytas“, bet avariją ištyrę teisėsaugininkai tokią versiją atmetė. Kai kurių konservatorių tai vis tiek neįtikino.
Panašiai buvo ir po 2002-ųjų rudenį įvykusios Seimo nario kauniečio Rimanto Ruzo (43 m.), Afganistano karo veterano, žūties. Nelaimė įvyko pavakare, kai Seimo kanceliarijos automobilis „Audi 100“ Vilniaus–Kauno greitkelyje ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.) trenkėsi į ta pačia kryptimi, Kauno link, važiuojantį „Iveco“ vilkiką su priekaba. Seimo narys R. Ruzas buvo keleivis, o automobilį vairavo vairuotojas Saulius Mazolis.
Per avariją labiausiai nukentėjo R. Ruzas, sėdėjęs ant užpakalinės sėdynės – jis patyrė sunkią galvos traumą. Po savaitės jis mirė ligoninėje, taip ir neatgavęs sąmonės.
Teismas nustatė, kad avarijos kaltininkas – ilgametis Seimo kanceliarijos Transporto skyriaus vairuotojas S. Mazolis. Jis tąkart, veždamas Seimo narį, viršijo leistiną greitį ir nesaugiai manevravo.
Beje, R. Ruzo našlė, po sutuoktinio žūties likusi su dviem mažametėmis dukromis, kurį laiką neslėpė dvejojanti, ar jos vyro tragedija – ne avarijos inscenizacija, kaip svarstė ir žurnalistai.
Socialdemokratas R. Ruzas turėjo kultūros specialisto diplomą, o Seimo nariu buvo nuo 2000-ųjų.
Tragedija prie Kauno
Kalbant apie tragiškų avarijų pėdsakus Seimo narių gyvenime, reikia paminėti ir dviejų žmonių gyvybes pražudžiusią avariją, kurios dalyvis buvo Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas (55 m.), vilnietis gydytojas.
Nuo 1996-ųjų ketvirtąją kadenciją tebedirbančio Seimo nario J. Oleko kasdienybę sudrumstė 1999-ųjų spalio 28-osios vakarą įvykusi eismo nelaimė. Politiko vairuojamas Seimo automobilis „Volkswagen Golf“ Klaipėdos–Vilniaus greitkelyje, prie pat Kauno, partrenkė du garbaus amžiaus pėsčiuosius.
Iškart žuvo tądien iškilmingame nepriklausomos Lietuvos savanorių, atsargos karininkų, renginyje Vilniuje dalyvavę Kauno gyventojai Stanislavas B. (86 m.) ir Teofilis Š. (86 m.). Jiedu ir keli kiti renginio dalyviai, prie Kauno sugedus jų autobusui, namus buvo susiruošę pasiekti pėsčiomis. Vyrai sėkmingai buvo perėję vienos eismo krypties važiuojamąją dalį, skiriamąją juostą ir įžengę į kitos krypties eismo juostą, kai juos parbloškė Vilniaus kryptimi važiuojantis J. Oleko vairuojamas automobilis.
Tuo metu buvo jau sutemę (po septintos valandos vakaro), o kelio ruožas buvo neapšviestas. J. Olekas tikino, kad pėsčiuosius pamatęs tik tuomet, kai iki jų buvo likę vos apie dešimt metrų, todėl jam, nors ir važiuojančiam leistinu greičiu, nepavykę nei sustabdyti automobilio, nei išlaviruoti. Politikas buvo blaivus.
2001-ųjų vasarą tyrimas dėl šios tragiškos avarijos buvo nutrauktas, nenustačius vairuotojo J. Oleko kaltės. Vėliau rezonansinio įvykio tyrimas vėl buvo atnaujintas, paskirtos naujos ekspertizės siekiant nustatyti tikrąjį greitį, kokiu tuo lemiamu momentu važiavo Seimo narys, tačiau tyrimo baigtis – tokia pati.
Tik faktai
Lietuvoje būta ir kitokių Seimo narių žūčių.
2007-ųjų kovo 11-ąją per gaisrą, ankstų rytą kilusį Vilniuje, daugiabučiame name Žirmūnų gatvėje, ir apėmusį kelis namo aukštus, žuvo tuomet jau buvęs Seimo narys Petras Šakalinis (58 m.), bute gyvenęs vienas. Kartu žuvo dar keli to namo gyventojai.
P. Šakalinis Seimo nariu buvo 1996–2000 metais. Priklausė Tėvynės sąjungos frakcijai.
2008-ųjų sausio viduryje Rojūnų aerodrome (Panevėžio r.) sudužo buvusio Seimo nario liberalo Vytauto Lapėno (50 m.) pilotuojamas malūnsparnis (sraigtasparnio ir lėktuvo hibridas), kurį šis žinomas lakūnas prieš kelias dienas buvo įsigijęs Ispanijoje. V. Lapėnas žuvo vietoje.
V. Lapėnas į Seimą buvo išrinktas 2000 metais, o 2003-aisiais Seimo nario mandato atsisakė.
Irena ZUBRICKIENĖ
