Mitas, kad Panevėžyje sudėtinga susirasti pragyvenimo šaltinį bent minimaliai išgyventi. Bendruomenių rūmus su trenksmais palikęs renginių organizatorius Tomas Tarulis nesuklydo pasukęs į Muzikos mokyklą. Šios vairą į rankas prieš maždaug ketvertą mėnesių perėmęs buvęs rūmų vadovas Gvidas Vilys tąkart lyg tyčia įstaigai ieškojo budėtojo. Bendruomenių rūmus kaitinančias aistras stebintys kultūros darbuotojai juokauja, jog rūmus teks perkelti į Vilniaus g. – paskui G. Vilį į Muzikos mokyklą veržiasi ne vienas T. Tarulis.
Apie darbą leptelėjo atsitiktinai
Iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasitraukusį, bet jai ištikimą likusį T. Tarulį nuo nedarbo rykštės jau antrą sykį išgelbsti G. Vilys. Jis Žemės ūkio akademijos diplomą turintį T. Tarulį prieš keletą metų ryžosi įdarbinti renginių organizatoriumi Bendruomenių rūmuose, dabar vėl be darbo likusį buvusį pavaldinį – naktiniu sargu Muzikos mokykloje.
„Taip atsitiko, kad T. Tarulis užėjo pas mane pasikalbėti ir kaip tik tą dieną paskambino budėtojas, kad jį guldo į ligoninę.
Tiesiog žmogus buvo tuomet kabinete, kalbėjomės apie renginius, situaciją rūmuose ir leptelėjau, kad gal norėtų padirbėti sargu savaitę ar mėnesį, jei darbo neturi. Viskas išėjo be kažkokio išankstinio susitarimo ar paieškų“, – įdarbinimo aplinkybes „Sekundei“ aiškino G. Vilys.
T. Tarulis yra pateikęs prašymą ir dalyvauti konkurse direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigoms eiti. Į tą pačią vietą pretenduoja ir dar vienas buvęs G. Vilio pavaldinys – rūmų direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Liudas Ramanauskas.
Jis neslepia net ir nelaimėjęs konkurso Bendruomenių rūmus paliksiantis.
„Mažas atlyginimas, užimti savaitgaliai ir nematau vadovo, su kuriuo rūmuose galėčiau toliau dirbti“, – išėjimo priežastis vardija L. Ramanauskas.
Nemato su kuo dirbti
Pavaduotojas ūkio reikalams teigia neatskaičius mokesčių uždirbantis 1500 Lt, o darbo valandų neskaičiuojantis. Renginiams vykstant savaitgaliais, dažnai ir jų neturi laisvų.
L. Ramanauskas teigia tokią padėtį galėjęs kęsti, kol rūmams vadovavo G. Vilys.
„Su buvusiu direktoriumi vienas kitu pasitikėjome, kūrėme strateginius planus. Dabar nebematau partnerio, su kuriuo galėčiau įstaigai daug padaryti“, – tvirtino pavaduotojas.
Jis teigia rūmuose ilgai nebeužsibūsiantis – pažadėjęs kolegoms dar padėti pasirengti miesto gimtadienio šventei.
„Režisierių sumanymai būna begaliniai, o praktiškai įgyvendinti nėra už ką. Tegul jaunesni imasi to darbo, tegul jie
Savivaldybės kaulija pinigų“, – su darboviete atsisveikina L. Ramanauskas.
Pavaldinių antplūdis nestebina
G. Vilys aiškina nesąs nustebęs buvusių pavaldinių užmojais dalyvauti konkurse. Su rūmų vadove Žydra Meemiene sukonfliktavusiam T. Taruliui reikalingas pragyvenimo šaltinis, o L. Ramanauskas apie išėjimą iš rūmų kalbėjęs dar kai jiems vadovavo G. Vilys.
Iš viso prašymus dalyvauti konkurse į Muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojo vietą yra pateikę aštuoni pretendentai.
„Konkursas yra konkursas, jis vykdomas pagal Vyriausybės nutarimą. Nežinau, ar galima sakyti, kad išeina pas Vilį. Iš atostogų grįžusi komisija vertins, ar visi kandidatų dokumentai atitinka kvalifikacinius reikalavimus“, – garantijų nesuteikia G. Vilys.
Anot jo, po tokio komisijos vertinimo buvo gerokai praretintos konkurso į pavaduotojo ugdymui vietą kandidatų gretos. Dėl neatitikusių formalių kvalifikacinių reikalavimų iš 12-os pateikusiųjų prašymus varžytis teliko 7-i.
Laisvų etatų Muzikos mokykloje pasipylė su vadovų pasikeitimu. Praėjusių metų lapkritį Savivaldybei pagrasinus į lėšų darbo užmokesčiui pritrūkusią švietimo įstaigą atsiųsti auditorius, iš pareigų suskubo pasitraukti ne tik pensinio amžiaus sulaukęs direktorius Teofilis Kiznis, bet ir ilgametė jo pavaduotoja.
O prieš maždaug porą mėnesių į pensiją išėjo ir ūkio reikalus tvarkiusi pavaduotoja.
Direktoriauti rūmams buvo našta
G. Vilys pripažįsta esantis neabejingas buvusiai darbovietei, tačiau į jos vidaus nesutarimus stengiasi pernelyg nesikišti.
„Kad nesutarimų tarp žmonių yra, aš jų negaliu pakeisti. Kalbėjau ir su vienais, ir su kitais. Tai mano privatūs pokalbiai. Nesu teisėjas, gal jie geriau žino, kas vyksta iš tiesų“, – svarsto G. Vilys.
Kol vadovavo rūmams, G. Vilys tikina nejautęs kolektyve trinties, tačiau, anot jo, direktoriaus vieta sudėtinga.
„Tapti rūmų direktoriumi yra ne laimėjimas, o didelė našta“, – įvertino G. Vilys. Tačiau prasitaria, kad ir Muzikos mokyklai vadovauti nėra lengviau – jos kolektyvas kone dvigubai didesnis nei rūmų.
Į klausimą, kodėl palikęs kultūros įstaigą vos porą metų jai pavadovavęs, G. Vilys teigia Muzikos mokyklos vadovu tapęs kone atsitiktinai.
„Norėjau dalyvauti Muzikos mokyklos direktoriaus konkurse be didelės tikimybės jį laimėti, o atsitiko, kad likau vienas kandidatas. Gyvenimas kartais iškelia netikėtus iššūkius, juos arba priimi, arba ne“, – aiškino švietimo įstaigos vadovas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
