Tiesa, vieniems santuokos nutraukimas užtruko viso labo kelis mėnesius, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie teismo slenkstį mindžiojo net keletą metų. Skyrybų proceso trukmę itin lemia partnerių sugebėjimas atrasti bendrą kalbą. Jeigu jau ne bendro gyvenimo laikotarpiu, tai bent jau po to, kai nuspręsta pasukti skirtingais keliais.
Tikrai geriau vėliau negu niekada surasti tą sutarimą. Tokia mintimi besivadovaujantiems žmonėms pasisekė išvengti varginančių bei daugelį metų trunkančių skyrybų. Likusiems santuokos nutraukimas kainavo labai daug. Ir kalbame ne tik apie finansinę išraišką, bet ir apie patirtus skausmingus išgyvenimus.
Skyrybų mažėja
Kokia Lietuvoje yra situacija su santuokomis ir skyrybomis? Pažvelkime per skaičių prizmę. Štai, 2017 m. buvo įregistruota 21,2 tūkst. santuokų ir 8,5 tūkst. ištuokų. Susituokė 161 (0,8 proc.) ir išsituokė 361 (4,1 proc.) pora mažiau negu 2016 m.
Bendrasis santuokų rodiklis (santuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2017 m. buvo 7,5 santuokos (2016 m. – 7,4). Bendrasis ištuokų rodiklis (ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) sumažėjo iki 3 (2016 m. – 3,1). Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, iš 100 susituokusių porų mažiau negu pusė (38) išsituoks.
2017 m. vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 30,2 metų (2016 m. – 30 metų), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 27,8 metų (2016 m. – 27,7 metų).
2017 m., kaip ir 2016 m., pakartotinai susituokė apie penktadalis vyrų ir moterų. 2017 m. po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų liko gyventi 6,5 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus (2016 m. – 6,7 tūkst.).
Statistika nėra maloni, bet ji yra akivaizdžiai gerėjanti. Pavyzdžiui, 2010-siais Lietuvoje išsiskyrė net 10 tūkst. porų. O 2005-siais – net 11 tūkst. porų. Tad praėjusių metų rodiklis (8,5 tūkst. porų – aut. past.) nebeatrodo toks grėsmingas.
Palyginimui pridursime, kad 2005-siais 100 santuokų tekdavo net 55,7 ištuokų. Tai reiškia, kad išsiskirdavo daugiau nei kas antra pora. Praėjusiais metais šis kraupus rodiklis sumažėjo iki 40,2.
Apie tai, kiek kainuoja skyrybos ir kokios dažniausiai pasitaikančios santuokos nutraukimo priežastys, pokalbis su Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatu Egidijumi Langiu.
Pradėkime nuo to, kokias skyrybų priežastis dažniausia įvardija lietuvių poros?
Priežasčių pasitaiko įvairių. Dažnai teigiama, kad nesutapo charakteriai. Bet taip poros kalba, kai neturi ką pasakyti. Tarp realesnių paaiškinimų dažnai pasitaiko tokių, kaip kažkuris iš sutuoktinių nesirūpina šeima, nesuteikia būtino išlaikymo vaikams, minimas ir neištikimybės faktas. Tiesa, anksčiau įrodyti neištikimybei užtekdavo paties fakto. Dabar teismas žiūri, vertina aplinkybes, kodėl buvo viena ar kita pusė buvo neištikima. Šiaip neištikimybės niuansų yra daug, tad nėra taip paprasta tai įrodinėti. Kartais skiriamasi, nes nesutampa požiūriai. Išsiskyrė požiūris į šeimos vertybes, karjeros klausimus. Žinoma, liko nepaminėti psichologinio arba fizinio smurto atvejai, alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai. Arba, kai asmuo yra įkalinamas už nusikalstamas veikas.
Kiek metų pragyvenę santuokoje žmonės įprastai nusprendžia skirtis?
Žinokite, labai sunku atsakyti į šį klausimą. Turėjau pavyzdį, kai žmonės skyrėsi net metų neišgyvenę kartu. O šiuo metu viena pora bando išsiskirti pragyvenę santuokoje nuo 1997 metų. Būna pragyvena 30 metų ir daugiau, bet kažkas nutinka ir žmonės pasuka skirtingais keliais.
Kiek užtrunka skyrybų procesas?
Taip pat labai įvairūs terminai. Jei bendru sutarimu skiriasi, tai gali pakakti ir kelių mėnesių. Bet problemos prasideda, kai tenka dalintis turtą, nustatinėti vaiko gyvenamą vietą. Taip iš patirties galima teigti, kad skyrybų trukmės vidurkis siekia iki trejų metų. Po teismo sprendimo, kai viena iš pusių arba abi pusės lieka nepatenkintos nuosprendžiu, tada egzistuoja teisė kreiptis į apeliacinę instanciją. Apeliacija gali būti nagrinėjama metus ir po to skyrybų byla gali būti grąžinama į pirmąją instanciją. Taip ir išsitęsia pats procesas.
Kas labiausiai apsunkina skyrybas?
Daug niuansų. Kai sutuoktiniai nesutaria dėl vaiko išlaikymo, dėl turtinių klausimų. Kartais pradeda figūruoti tretieji asmenys. Pavyzdžiui, vyras santuokos metu pirko nekilnojamąjį turtą, bet pinigų skolinosi iš savo tėvo. Tada pradedami ginčyti anksčiau sudaryti sandoriai.
Kiek skyrybų metu suveikia žmonių emocijos, jų principai?
Tokiu jautriu ir skausmingu gyvenimo etapu yra natūralu, kad suveikia emocijos. Kartais prieinama iki visiškų absurdų. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai kilimėlį voniai dalijosi, stikliukus, virtuvės įrankius, lauko baldus, kurie seniai supuvę. Iki gilių principų nueinama. Kartais iš pradžių sako, kad nieko nenori, nes siekia, kuo greičiau išsiskirti, bet po to, kai pamato, kad gali kažką gauti, tada jau ir to, ir kito užsinori. Baisiausia, kai skyrybų procese pradedama naudotis vaikais.
Ar tiesa, kad teismas po skyrybų įprastai vaiką palieka augti su mama?
Visokių atvejų pasitaiko. Jei vaikui iki 4 metų, tai dažniausia jis lieka su mama. Nebent mama sunkiai sirgtų, jai būtų apribota tėvų valdžia. Bet pamenu atvejį, kai 14 metų vaikas pats pareiškė norą gyventi su tėvu užsienyje. Teismas išklausė vaiko nuomonę ir pakeitė jo gyvenamąją vietą.
Pastaraisiais metais susituokia panašus skaičius porų, tuo tarpu ištuokų mažėja. Kas lemia tokius pokyčius?
Situacija keičiasi į gerąją pusę. Tam tikras žmonių sąmoningumas tuo klausimu formuojasi. Taip vadinamos naujos kartos santuokos yra stabilesnės. Į pačią santuoką jau žiūrima kitaip. Tuokiasi vyresni žmonės. Taip pat vedybinių sutarčių kiekis yra išaugęs, žmonės apsidraudžia nuo problemų, kurios kiltų ištuokos metu.
Kiek Lietuvoje kainuoja skyrybos?
Bylinėjimosi išlaidos priklauso nuo pareikštų reikalavimų. Kainos priklauso ir nuo pasirinktų advokatų įkainių. Jei žmonėms užtenka antrinės teisinės pagalbos, jie skiriasi gražiuoju, tai kainuoja mažiau. Gali pakakti ir iki 1 tūkst. eurų. Priešingu atveju, skyrybos gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų. Kai dėl kiekvienos smulkmenos prireikia ekspertų įvertinimo, tada susideda nemenka suma.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje paslaugų kainos kyla bene sparčiausiai. Pavyzdžiui, Lietuvos banko skaičiavimais vien šių metų sausį–gegužę paslaugų kainos Lietuvoje kilo 4,4 proc., kai ES augimo vidurkis tuo pat metu siekė 1,5 proc.
Ar pasitaiko atvejų, kad skyrybų proceso eigoje žmonės persigalvotų?
Taip, būna, kad ir susitaiko. Pavyzdžiui, ginčijasi 1,5 metų, o po to susitaiko arba prašo teismo leisti pagalvoti apie santuokos išsaugojimą. Teismas nustato tam tikrą terminą ir tada jau žmonės sprendžia patys, ką daryti toliau.
