Anot tarnybos, tėvams vaiko nepriežiūra yra vis dar labiausiai neaiški iš visų smurto formų.
„Pagal apibrėžimą tai įvardijama kaip nuolatinis tėvų ar globėjų negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių ir emocinių – psichinių – poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai“, – rašoma pranešime.
Pasak tarnybos, smurtą patyrusiems vaikams buvo teikiamos socialinės paslaugos, medicininė, psichikos sveikatos specialistų, taip pat švietimo ir teisinė ar kita reikalinga pagalba.
Nuo sausio šalyje įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais sunkumų dėl vaikų priežiūros patiriančioms šeimoms suteikiama daugiau galimybių pasikeisti, o esant grėsmei, vaikus bus siekiama pirmiausia perduoti giminaičiams.
Pakeitimais atsisakoma ligšiolinių grėsmės lygių nustatymo, o kiekvienas vaiko atvejis vertinamas individualiai. Nustačius, kad vaikui kyla pavojus, atsiranda galimybė jį su vienu ar abiem tėvais laikinai apgyvendinti krizių centre. Jei nustatoma, kad tėvai kelia pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, laikinai vaiko priežiūrai būtų pirmiausia pasitelkiami giminaičiai ir kiti artimieji. Stiprinama ir mobiliųjų komandų – psichologų, socialinių darbuotojų, su proklausomybės ligomis dirbančių specialistų pagalba.
2018 metų liepą įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymas.
Vadinamoji „Mato reforma“ priimta po to, kai mirė Kėdainiuose motinos Monikos Kaziukaitytės ir jos sugyventinio Gedimino Kontenio sumuštas mažametis Matas.
