Nuo mažumės uostęs klijus paauglys išaugo nesivaldančiu psichopatu, recidyvistu ir žmogžudžiu.
Mažeikių pedagogai įtaria, kad jų auklėtinis Tomas Grikainis (gimęs 1984 m.) uostyti klijus pradėjo dar besimokydamas pradinėse klasėse. Nes jau tuomet jis tapo atžagarus, pradėjo piktybiškai nesimokyti, praleidinėti pamokas. Šiaip ne taip įveikęs šeštą klasę, T. Grikainis pareiškė, kad išsilavinimo jam užteksią ir į mokyklą jis daugiau kojos nekelsiąs.
Kai atsisveikindami mokytojai perspėjo, kad jo laukia juoda ateitis ir kalėjimas, vaikėzas tik šaipėsi.
Pedagogų pranašystės ėmė pildytis kone iš karto. Vos sulaukęs aštuoniolikos, T. Grikainis jau buvo kelis kartus policijos tampytas už vagystes bei muštynes, išpuolį Mažeikių parduotuvėje.
Apsiuostę plėšikai
Pirmosiomis 2003-iųjų dienomis T. Grikainis kartu su bendraamžiu Laurynu Kristučiu nusitrenkė į Mažeikių rajono pakraštį, į Ašvėnus, kur gyvena Lauryno giminės. Paskui iš nuobodulio atsibeldė ieškoti nuotykių į netoliese esantį Palnosų kaimą.
Čia abu užėjo į alytnamį, kuriame gyveno 78 metų tremtinė našlė Eugenija Kateivienė su 56 metų sūnumi Eugenijumi, kuris dėl astmos, radikulito ir kitų lėtinių ligų pripažintas antros grupės invalidu. Čia T. Grikainis su L. Kristučiu pasiūlė pirkti 3 blokus rusiškų kontrabandinių cigarečių už 36 litus – tuomet tokios buvo kainos.
Apsidžiaugęs Eugenijus, pasiramsčiuodamas ramentu, nušlubavo ieškoti pinigų, o abu jaunuoliai – neva atsinešti cigarečių. Tačiau vietoj to T. Grikainis su L. Kristučiu Palnosų parduotuvėje nusipirko klijų „Moment“, jų dvoko truktelėję apspango, sužvėrėjo ir, susitarę apiplėšti, patraukė atgal į Eugenijaus ir jo motinos namą.
Kankindami perdūrė
„Vos abu įsileidau, pamačiau, kad jokių cigarečių jiedu neturi, tik maišelį su klijais. Tačiau L. Kristutis paėmė 36 litus, o T. Grikainis trenkė kumščiu man į veidą, – po nusikaltimo „Akistatai“ sakė pats E. Kateiva. – Pamačiusi, kad mane muša, mama išbėgo pas kaimynus pagalbos, tačiau tie banditai ją kieme pasivijo, pridaužė ir partempė į namą“.
Tada atėjūnai išsitraukė polietileninį maišelį ir iš jo abu pauostė klijų. „Pakvėpavę visai sužvėrėjo, – toliau pasakojo E. Kateiva. – Ant stalo susirado du duonriekius ir vieną lenktinį peilį. Mus pasisodinę virtuvėje, pareikalavo prisipažinti, kur pinigai. Pasakėme neturį, tai mane vėl spardė, o mamai su peiliu per gerklę – tik brūkšt! Vėliau gydytojai pasakė, jog pjūvis gilus. Dar truputis, ir būtų papjovę!“
Matydami, kad apkvaitę plėšikai nejuokauja, tremtinė su sūnumi atidavė dvi savo pinigines su dokumentais, kuriose buvo dar apie 230 litų. Suriję šaldytuve rastą mišrainę ir pavogę kavą, T. Grikainis su L. Kristučiu išsinešdino.
Prieš pabėgdami apspangėliai motinai su sūnum pagrasino, jog jeigu bus kreiptasi į policiją, būsią žiauriai atkeršyta – peiliais bei ugnimi! Užrakinę namo duris ir į pusnį numetę raktą, plėšikai smagiai žvengdami pabėgo.
Ant pardavėjos – su peiliu
Kol Kateivos ieškojo atsarginio rakto ir kvietėsi policiją, T. Grikainis bei L. Kristutis nudrožė į Palnosų parduotuvę. Buvo ką tik sutemę. Prieš ryždamiesi apiplėšti, sėbrai net tris kartus ėjo į vidų apsidairyti, kiek viduje žmonių, iškamantinėjo, ar greitai parduotuvė uždaroma, pirko traškučių, alaus ir savo mėgstamojo „Moment'o“.
Už kampo dar truktelėjo alaus, tačiau šis gėrimas drąsos nesuteikė. Tuomet T. Grikainis su L. Kristučiu vėl gerai pauostė klijų ir antrą kartą prarado protus. Įbėgę į parduotuvę jie užriko atidaryti kasos aparatą. Pardavėja Danutė Nasčiūtė nors išsigando, bet nepakluso. Tai matydamas vienas plėšikas sėbrui užkriokė išsitraukti peilį. Juo pagrasinta pardavėja atšlijo nuo prekystalio.
Kasoje radęs vos 33 litus, T. Grikainis įsiuto, kad mažai pinigų, ir tvojo pardavėjai kumščiu į veidą, o tada paliepė jį vesti į sandėlį. Nežinia, kuo visa tai būtų pasibaigę, tačiau tuo metu į parduotuvę nusipirkti alaus užėjo paloniškiai Audrius Mašeckas su Apolinaru Bružu.
Išgelbėjo užėję vyrai
Pamatęs du vyrus už atsiveriančių durų, L. Kristutis lyg zuikutis šoko iš parduotuvės lauk ir, palikęs sėbrą bėdoje, paspruko. Bandė bėgti ir T. Grikainis, bet A. Mašeckas su A. Bružu jį sučiupo, davė niuksų ir parvertę ant grindų primynė koja.
Žinia apie parduotuvės užpuolimą po kaimą pasklido žaibu. Kažkas iš ką tik parvažiavusiųjų namo pasakė matęs vieškeliu į Ašvėnus kulniuojantį nevietinį vaikiną. Pasitarę vyrai sėdo į lengvąjį automobilį ir netrukus į parduotuvę parsiveržė sugautą iš baimės tirtantį L. Kristutį.
Atvykusiems Mažeikių kriminalistams abu plėšikai buvo įteikti su įkalčiais: su kišenėse turėtais pas Kateivas pagrobtais pinigais, dokumentais ir visais trimis peiliais. Net maišelio su klijais apspangėliai nebuvo spėję išmesti. Policija plėšikus suėmė klūpančius ant kelių ir žmonėms inkščiančius dovanoti.
Bausmė – juokinga
„Et, nuo klijų visai protą praradusius mūsų plėšikus pasodins kokiems 6 metams, – įžymiojoje Palnosų parduotuvėje „Akistatai“ kalbėjo žmonės. – Kalėjime tokie juk nepasitaisys, tik bus dar žiauresni ir, ko gero, gudresni. Po kokių trejų, žiūrėk, kaime vėl pamatysime jų apspangusias akeles...“
Žmonės beveik atspėjo. Teismas plėšikams skyrė po 5 metus. Po to pliusavo už kitus nusikaltimus, amnestavo, grupavo, kol galiausiai T. Grikainiui bausmę sumažino iki puspenktų metų nelaisvės.
Laisvėn T. Grikainis buvo paleistas jau 2007-ųjų rugsėjį. Į Palnosus jis, tiesa, nebevažiavo, bet iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atviros kolonijos į gimtuosius Mažeikius parsivežė Begemoto pravardę.
Ką Mažeikiuose netrukus iškrėtė tas Begemotas – kraujas gyslose stingsta pasakojant.
Žudikas pagal skelbimą
Smulkiomis vagystėmis, neaiškios kilmės daiktų pardavinėjimu vertęsis ir svaigintis visokia bjaurastim nesiliovęs T. Grikainis 2009-ųjų lapkričio 20-osios naktį per naktinį vietinės televizijos kanalą pamatė skelbimą, kad vieniša moteris ieško draugo. T. Grikainis pažino, kad tai jo pažįstamos Rasos G. telefonas. Mat ji kartu su Begemoto seserimi Lilita G. dirbo Vokietijoje prostitute, o sugrįžusi, 2008-aisiais, gyveno Mažeikiuose susidėjusi su jo broliu Rolandu Grikainiu.
T. Grikainis Rasai G. paskambino ir, nusipirkęs brendžio, pas ją nuvažiavo. Nežinia, kokia bjaurastim jis svaiginosi šios moters nuomojamame bute, kad apspangęs prarado protą – moterį jis sumušė, išprievartavo ir, užgulęs ant lovos, pasmaugė...
Susirinkęs Rasos G. telefonus, pinigines ir bankų kreditines korteles, žudikas pabėgo. Paryčiais bankomate jis dar bandė ištuštinti nužudytosios sąskaitą, bet joje terado vos šimtinę litų.
Begemotas – už grotų
Kol radę lavoną kriminalistai aiškinosi, kas jauną moterį nužudė, T. Grikainis jau po poros savaičių, gruodžio 11-ąją, pabandė tokį nusikaltimą pakartoti. Per tuos pačius naktinės televizijos skelbimus susiradęs kitą vienišą mažeikiškę, maloniai įsiprašė į jos namus...
Kavalieriaus galantiškas elgesys baigėsi, vos jis apspango nuo alkoholio ir dar nežinia ko. Begemotas moteriai surišo rankas chalato diržu, užkimšo burną, o tada pagrobė telefonus, kroviklius, fotoaparatą ir kitų daiktų. Palikęs auką supančiotą, išsinešdino.
Už ciniškus nusikaltimus Šiaulių apygardos teismas T. Grikainį pripažino itin pavojingu recidyvistu ir už Rasos G. žmogžudystę skyrė kalėti 17 metų. Teisme atsiskleidė, kad prieš dešimtmetį pasakytos mokytojų pranašystės išsipildė su kaupu – nuo tų klijų ir kitokių svaigalų, kuriuos uosto nuo pat vaikystės, T. Grikainis yra tapęs ūmiu, nesivaldančiu psichopatu. Sėdėdamas teisiamųjų suole jis lyg žvėris šoko ant pernelyg prisiartinusio televizijos operatoriaus, rėkdamas jį užmušiąs. Ir nežinia, ką žurnalistui būtų padaręs, jei ne antrankiai jam ant riešų ir šalia stovintis budrus konvojaus policininkas.
S. STASAITIS
