Stebėsenos komitetas, sudarytas iš Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovų, yra atsakingas už nuolatinę KPP pažangos peržiūrą, svarsto ir tvirtina atskirų metų pažangos ataskaitas, analizuoja programos įgyvendinimo ir tęstinių vertinimų rezultatus, teikia pasiūlymus dėl programos keitimo ir finansų valdymo.
Apžvelgiant socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius bei jų poveikį KPP įgyvendinimui, komiteto posėdyje informuota, kad programos priemonės neabejotinai prisidėjo prie pajamų lygio augimo ir naujų darbo vietų kaime kūrimo. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įvairino veiklas, diegė technologinius sprendimus, drąsiau investavo į valdų modernizavimą ir maisto produktų kokybės didinimą, dalyvavo profesinio mokymo ir konsultavimo veiklose.
,,Praėjusiais metais daugelis programos priemonių buvo įgyvendinamos sėkmingai. ,,Nepažangios” buvo tik dvi priemonės – tai ,,Dalyvavimas maisto kokybės schemose” ir ,,Miškų aplinkosaugos išmokos”, – pristatydama programos įgyvendinimą 2013 m. pastebėjo ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Pasak jos, pagrindinės profesinio mokymo ir informavimo veiklos problemos buvo susijusios su nepakankama mokymų lektorių kompetencija. Puikiai įgyvendinamos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės populiarumą skatino tai, kad teikiamos paramos intensyvumas siekė 100 proc., o projektai – nedidelės apimties ir nesudėtingi. Stebėsenos komiteto posėdyje pastebėta, kad konsultavimo paslaugomis žemdirbiams naudotis trukdė tai, kad prie konsultacijų jie turėjo prisidėti savo lėšomis – smulkiesiems ūkininkams tai nebuvo patrauklu. „Kiek lėšų beskirsi žemės ūkio valdų modernizavimui, tiek jam truks“, – pareiškėjų aktyvumu stebėjosi J. Stakėnienė, pristatydama priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinimo eigą.
Norintiesiems didinti miškų ekonominę vertę buvo sudaryta galimybė teikti paraiškas supaprastintuoju būdu, o tai padėjo pritraukti daugiau pareiškėjų. „Su žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo priemone problemų neturime, tačiau didžioji dalis projektų yra didelės apimties, todėl jų įgyvendinimas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – pastebėjo Kaimo plėtros departamento direktorė. Tam tikrų sunkumų kelia žemės konsolidacijos projektai, nes čia yra daug smulkių naudos gavėjų. Gamintojų dalyvavimas maisto kokybės schemose skatinamas įvairiausiais būdais, tačiau, ŽŪM apmaudui, ši priemonė kol kas vis dar nepopuliari. Aktyviau buvo teikiamos paraiškos pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, tačiau parama pagal šią priemonę mokama „mažomis porcijomis“ ir tai trukdo įgyvendinti investicijas. Vienintele populiariosios mažiau palankių ūkininkauti vietovių priemonės problema įvardintas lėšų stygius.
Agrarinės aplinkosaugos priemonės pareiškėjams irgi buvo nevienodai įdomios. Pastebimai išaugo pareiškėjų, norinčių gauti „Natura 2000“ išmokas, aktyvumas. Pernai buvo sumažintos ir taip nepopuliarios agrarinės aplinkosaugos išmokos. O štai iki metų pabaigos buvo panaudotos visos pelno nesiekiančioms investicijoms – melioracijos grioviams tvarkyti skirtos lėšos. Informuota, kad šią priemonę numatoma įgyvendinti ir naujajame laikotarpyje. Posėdyje pastebėta, kad sklandžiai įgyvendinamos su mišku susijusios priemonės, išskyrus vieną – „Miškų aplinkosaugos išmokos“. Pareiškėjai, teikę paraiškas pagal priemones, skirtas gyvenimo kokybei kaime gerinti, daugiausia vykdė veiklą kaimo turizmo paslaugų teikimo, amatų plėtros, mažmeninės prekybos, atsinaujinančios energijos gamybos, statybos paslaugų teikimo, biokuro gamybos, automobilių remonto, baldų gamybos ir kitose srityse. „Gaila, bet labai daug norinčiųjų pasinaudoti ES parama liko „už brūkšnio“, nes jau išnaudota visa skirtų lėšų suma“, – apgailestavo J. Stakėnienė.
