Elanai, koks tau yra esminis gyvenimo lūžis ar lūžiai, kurį teko patirti?
Tų lūžių gyvenime buvo tikrai daug, bet aš jų nepavadinčiau lūžiais, o tam tikromis pamokomis. Mano visas gyvenimas pasikeitė tada, kai pradėjau mokytis numerologijos. Šis mokslas man leido pažinti save ir kitus žmones. Po to jau sekė kiti darbai, kurie man labai tiko ir kuriuose aš visiškai galėjau save realizuoti. Bet visa tai atėjo per numerologiją - skaičių kalbą ir ją šiandien man lengviausia yra skaityti.
Tačiau kaip numerologija atsirado tave gyvenime? Kaip tu, Elanai, apskritai ėjai link jos? Kas nutiko?
Tam tikri gyvenimo įvykiai atvedė. Pirmiausia – skyrybos. Po beveik 7 metų nutarėm su antrąją puse sukti skirtingais keliais. Pas ją liko gyventi mūsų du nuostabūs vaikai – aš juos dažnai lankau. Nors dabar abu sutariam gerai, skyrybos nebuvo lengvas laikas. Mes supratom, kad turim eiti kiekvienas savo keliu ir leisti sau augti. Kalbant apie santykius, visada sakau ir kitiems – nebandykite kontroliuoti ar valdyti vienas kito, nes tai yra absoliuti nesąmonė.
O tu bandei tai daryti?
Aš manau, kad mes abu bandėme, nes kai kūrėm šeimą, buvom labai jauni. Svarbu suprasti, kad nėra šventų ar idealių žmonių, kaip ir nėra vieno kalto dėl yrančių santykių. Abu žmonės, juos kurdami, turi savo tiesas ir įsitikinimus, savo lūkesčius, bet kartais nepavyksta visko suderinti. Reikia tiesiog pribręsti kai kuriems dalykams. O kai pradedi matyti, kad nepavyksta vienam kito papildyti, natūraliai pajunti, kad būtina paleisti – nebesinori daugiau kankintis ar bandyti pakeisti tai, kas nepakeičiama. Nes pakeisti galima tik vieną žmogų – pirmiausia save. Aš su tuo dabar ir dirbu. Jei žmogus negeba pažinti savęs ir nuoširdžiai suprasti, ko jam reikia, jis pradės tai realizuoti kitame žmoguje ir kažko reikalauti.
Tėvai labai dažnai savo neišsipildžiusius lūkesčius suprojektuoja į vaikus ir tikisi, kad jie padarys tai, ko patys nesugebėjo. Tiesa?
Tikrai taip. Ir ne tik į vaikus – dar dažniau tai vyksta su antrosiomis pusėmis, kai lūkesčiai suprojektuojami į žmonas, vyrus, mylimuosius. Tačiau to neturėtų būti, nes anksčiau ar vėliau lūkesčiai dūžta ir įvyksta rimtos krizės santykiuose bei šeimose.
Tai tavo skyrybos, kaip pat sakei, nebuvo lengva patirtis – išgyvenai ir liūdesį, ir kartėlį. Kaip visa tai perėjai galiausiai?
Kiekvienas žmogus, remdamasis į savo vidinius resursus, išgyvena skyrybas skirtingai. Vienus apninka depresija, kitus – atvirkščiai – džiaugsmas ir palengvėjimas. Mano atveju buvo įvairių jausmų: ir liūdesio, ir ašarą teko nubraukti, ir save kaltinau bei antrąją pusę. Iš pradžių atrodė, kad viskas su tuo yra gerai, paskui ėmė rodytis, kad viskas – negerai. Galiausiai supratau, kad situacija yra tokia, kokia yra ir aš turiu ją priimti. Rasti veiksmingą būdą, kaip susitvarkyti – pirmiausia viduje. Ėmiau gilintis į save, tobulintis.
O kokiu būdu tai vyko?
Tiesiog kartą mano akys internete užkliuvo už žinutės apie vieną numerologą. Netrukus aš su juo pasikalbėjau. Tas vyras labai daug dalykų atskleidė ir paaiškino apie mane patį.
Svarbiausias dalykas, kurį išgirdau – mes tikrai nesame visi vienodi ir neprivalome tokiais būti. Ilgą laiką aš buvau įtikėjęs kitokiu modeliu ir tai man neleido gyventi savo gyvenimo. Galiausiai mane taip sužavėjo numerologija, kad pats ėmiau jos mokytis. Supratau, kad tai geriausiais būdas savirealizacijai. Ėmiausi šio mokslo pirmiausia dėl savęs – nesitikėjau, kad tai taps veikla, per kurią galėsiu padėti ir kitiems žmonėms, o juo labiau – uždirbti.
Ir ką skaičių dėka sužinojai apie save, Elanai?
Aš sužinojau, kokios man yra tinkančios veiklos kryptys. Kur geriausia būtų išnaudoti savo fizinį ir energetinį potencialą. Kur turėčiau save nukreipti. Susidėliojo pakankamai aiškus gyvenimiškas kelias. Ir kada aš pradėjau realizuoti bei tikrinti visa tai, man pradėjo tikrai sektis.
O iki numerologijos – ką veikei savo gyvenime? Kaip save realizavai?
Labai daug ką veikiau. Buvau ir vertėjas, ir užsienio fabrikuose dirbau – maisto, baldų pramonėje. Kiekviena patirtis man kažką suteikė ir dovanojo. Bet ar tuose darbuose aš galėdavau pilnai save realizuoti – ko gero, ne. Kartais tiesiog dirbau tam, kad uždirbčiau tam tikrą kiekį pinigų.
Aš negaliu sakyti, jog tuo metu buvau nelaimingas, bet tos veiklos man nepadėjo augti ir tobulėti. Dabar galvoju, kad visas šis kelias iki numerologijos buvo savotiškos pamokos, kurias turėjau išmokti. O atradęs skaičių mokslą, pradėjau savęs realizavimą iš esmės – ypač dvasinėje plotmėje.
Bet šalia to, turiu ir kitų svarbių veiklų, kurios man padeda tobulėti. Grožio industrijoje užsiimu marketingu, skaitau įvairias paskaitas, esu samdomas verslininkų motyvuoti darbuotojus – tai irgi yra veiklos, kuriose galiu save auginti.
Bet ar susimąstei kada, kad jei ne tavo patirtas lūžis – tu gal nebūtum atradęs numerologijos?
Aš apie tai negalvoju, nes buvo daug įvairių lūžių. Ir žmonių išdavysčių, ir kitokių patirčių. Bet aš nesu tikras, ar tie dalykai būtinai turi nutikti, kad tu kažką suvoktum ir suprastum, nes kiekvienam tai be galo individualu. Yra milijonai pasaulyje žmonių, kurie natūraliai atranda, kaip tobulėti ir randa atsakymus apie save be jokių lūžių, skaudžių išgyvenimų ar traumų. Kitiems žmonėms tai pavyksta tik praėjus lūžio kelią. Jeigu man taip nutiko, vadinas, turėjo taip būti.
Dažnai daugelis bijo lūžių, nes galvoja, kad jie gali suteikti tik skausmą ar neviltį. Bet kad ir koks nelengvas ištinka sukrėtimas, jis gali atnešti neįtikėtinų dovanų. Kartais - net naują, mylimą veiklą, kaip tavo atveju, ar ne?
Viskam šitam pasaulyje yra priežastis – viskam. Skausmingiausi lūžiai būna tada, kada jie vyksta. Reikia tai priimti, išgyventi, išsipykti. O po to jau priklauso viskas nuo paties žmogaus – kiek jis leidžia sau likti lūžyje ir ko imasi, kad padėtis pasikeistų. Supratimas, kas, kaip ir kodėl įvyko yra labai svarbus.
Tai kaip tu šiandien gyveni, Elanai?
Aš tikrai gyvenu gerai. Žinau, ko man reikia, kad taip būtų. Savęs realizavimas yra vienas tų būdų. Noriu, kad mano vaikai būtų laimingi. Jie man yra svarbiausi gyvenime.
O ar kada kursiu naują šeimą – dar nežinau. Tam turiu būti nuoširdžiai pasirengęs ir pajautęs tokį poreikį. Dabar mėgaujuosi šiandiena ir siekiu to, ko noriu, ko man reikia išnaudodamas savo vidinį potencialą. Jaučiuosi laimingas ir padėdamas kitiems. Visgi tai tikrai labai atsakingas bei sunkus darbas. Būdavo tokių momentų, kai jau perlenkdavau lazdą su darbais – tuomet pagalba kitam pradėdavo net varginti. Tuomet turėdavau padaryti pertrauką, pabūti tik su savimi.
Galiausiai nusprendžiau, kad numerologinių klausimų imsiuosi tik tada, kai pats iš vidaus nuoširdžiai to norėsiu ir jausiuosi pajėgus kitam atiduoti tiek, kiek žadu.
O ką tu galėtum pasakyti tiems, kurie bijo lūžių arba išgyvena juos ir nežino, ką toliau daryti?
Pirmiausia, aš palinkėsiu žmonėms gyventi savo gyvenimą. Ir žiūrėti į lūžius kaip į pamokas. Kaip nugyvensite jums skirtas dienas – priklauso tik nuo jūsų pačių. Ar mokysitės, ar lavinsitės, ar keisitės kažkokiais kitais būdais – tai jūsų reikalas. Tik be galo svarbu yra nebijoti ir nesustoti pusiaukelėje. Taip pat svarbu gerbti ir mylėti vieniems kitus, nes jeigu mes į šitą pasaulį žiūrėsime tik kaip į kovos lauką už savo būvį – tuomet bus negerai ir mums patiems, ir aplinkiniams.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Lūžis“ įvairūs Lietuvos žmonės – tiek žinomi, tiek ir nežinomi atvirai dalinasi savo gyvenimo lūžiais: kaip jiems sekėsi priimti sunkius sprendimus, kodėl tai tapo svarbia patirtimi ir ko ji išmokė bei gali išmokyti kitus.
