Tais pačiais metais Kazimieras Gudžiūnas pradėjo lenktyniauti sunkvežimių autokroso, figūrinio važiavimo, ralio bei sprinto varžybose ir sėdo prie GAZ-51 vairo. Kazimieras Gudžiūnas neapsiribojo lenktynėmis Lietuvoje – pergales jis skynė visose Baltijos šalyse. Po šešerių metų sportininkas sėdo jau į naujesnį GAZ-53 sunkvežimį ir laikui bėgant užsitikrino sporto meistro vardą.
Kiek vėliau Kazimieras Gudžiūnas persėdo į lengvuosius automobilius „Moskvič” bei VAZ ir toliau tęsė savo karjerą autokroso lenktynėse. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kazimieras Gudžiūnas savo jėgas išbandė ir Europos kroso trasose – lenktyniavo Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Lietuvoje Kazimieras Gudžiūnas buvo sunkiai pavejamas ir čempionu ar prizininku įvairiose klasėse tapdavo kone kasmet.
1991-aisiais metais oficialiai buvo įkurtas automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“. Jame kartu su Kazimieru Gudžiūnu buvo ir daugiau greitų sportininkų – ekipą papildė Kazimiero brolis Alfredas, panevėžietis Saulius Jodeika, vėliau į šį sportą bei „Vilkyčių“ komandą atvedęs abu savo sūnus Vilmantą ir Livijų, taip pat prisijungė ir Valdas Norkus, Arvydas Armonas, estas Aivo Alikas bei kiti sportininkai.
Po ilgų metų autokroso disciplinoje Kazimieras Gudžiūnas pasuko į ralio krosą ir čia iki pat savo karjeros pabaigos varžėsi itin konkurencingu „Ford Puma“ automobiliu. Visą tą laiką Kazimieras Gudžiūnas buvo tiek lenktynininkas, tiek organizatorius, tačiau galiausiai nusprendė savo karjerą baigti, mat itin daug laiko ir jėgų reikėjo investuoti į didžiausią automobilių kroso renginį Lietuvoje – Europos autokroso čempionato etapą, organizuojamą nuo 2016-ųjų metų.
„Mano karjera prasidėjo autokroso varžybose, vėliau atsirado sunkvežimių ralis, kuriame dalyvavau kokius penkerius metus. Tuomet grįžau į lengvųjų automobilių krosą, o paskui pradėjau važiuoti ralio kroso varžybose. Ten lenktyniavau daugiau nei dešimt metų. 2016-ais metais dar važiavau, bet tuomet nusprendžiau karjerą baigti ir visas jėgas skirti Europos autokroso čempionato etapo organizavimui Vilkyčiuose”, - pasakojo Kazimieras Gudžiūnas.
Beje, dabar varžybas tik organizuojantis ir jau nebelenktyniaujantis Kazimieras Gudžiūnas savo garaže vis dar turi du savo sportinius automobilius – treniruočių automobilį ir ralio kroso varžybose naudotą „Ford Puma“. Tiek vienas, tiek kitas bolidas yra važiuojantis, tad Kazimieras Gudžiūnas neatmeta galimybės kada nors dar „išbėgti į aikštelę“ ir parodyti jaunimui, kad senosios kartos sportininkai dar turi pakankamai parako.
Ne ką mažiau įdomi nei Kazimiero Gudžiūno karjera yra ir Vilkyčių autosporto komplekso istorija. Jį varžybų organizatorius įkūrė visiškai nuo nulio. Sunku patikėti, kad ten, kur dabar lenktyniauja greičiausi Europos autokroso meistrai, kažkada buvo sąvartynas.
Trasa tuometiniame sąvartyne pradėta kurti dar 1987-aisiais metais ir nuo tada varžybos joje be pertraukų tęsiasi iki šiol. Per daugiau nei 30 trasos gyvavimo metų infrastruktūra čia pasikeitė neatpažįstamai ir nedidelio miestelio Šilutės rajone - Vilkyčių vardas dabar žinomas visoje Europoje.
„Kai mes sugalvojome rengti „Rallycross Challenge Europe“, mums reikėjo gauti tarptautinę licenciją trasai. Pasikvietėme inspektorių, kad jis pažiūrėtų, ką reikia padaryti, patobulinti. Tuo pačiu pamanėme, kad inspektorius galėtų įvertinti ne tik ralio kroso, bet ir autokroso trasą. Norėjome gauti abi licencijas iškart. Iš pradžių neturėjome minčių apie Europos autokroso čempionato organizavimą, bet laikui bėgant „Ralycross Challenge Europe“ varžybos ėmė nykti ir visai sunyko ir mes nusprendėme pasiūlyti savo kandidatūrą rengti Europos autokroso čempionatą. Vėl buvo daug derinimo, daug susitikimų ir galiausiai mums leido surengti kandidatines varžybas. Jos įvyko puikiai, vertintojai neturėjo didelių pastabų ir leido mums jau kitąmet organizuoti etapą. Džiugu, kad šiemet Europos autokroso čempionatą jau rengsime ketvirtą kartą. Kasmet šis renginys sulaukia vis didesnio susidomėjimo – autosporto gerbėjai pradeda suprasti, kad šios varžybos yra išties neeilinės ir nevalia jų praleisti“, - pasakojo Kazimieras Gudžiūnas.
