Be didelio entuziazmo ir susidomėjimo kovo 19-ąją skubėjau į Seimo konferencijų salėje surengtą spaudos konferenciją, kur vėl buvo gilinamasi į „Šatrijos” bylą. Kodėl be didelio noro? Todėl, kad ši byla jau seniai visiems aiški. Todėl, kad ši tema jau senstelėjusi, atsibodusi, nes narpliojama vos ne du dešimtmečius. Niekam abejonių nekelia, kad gūdžiu sovietmečiu taip dažnai ir ilgai keliaudavusi po įvairiausias kapitalistines bei socialistines šalis Kazimira Prunskienė negalėjo neturėti kontaktų su tuometiniu KGB.
Tačiau taip pat akivaizdu, jog K. Prunskienė šiandien vargu ar Lietuvai pavojinga kaip politikė, galimai susijusi su tuometinės Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis. Juk įtartini, abejotini K. Prunskienės biografijos bruožai viešai įvardinti tūkstančius kartų ir spaudoje, ir teismo salėse, ir spaudos konferencijose. Lietuvos visuomenė jau informuota, jog Gintarine ledi pakrikštyta politikė gali turėti sąsajų su sovietų laikų žvalgybomis. Tad visuomenei belieka tikėti arba netikėti šia informacija. Susiskaldžiusi Lietuvos visuomenė taip ir daro: vieni K.Prunskienę atkakliai smerkia, kiti už galimus ryšius su KGB ją dar labiau gerbia. Žinoma, tie papildomi faktai, kuriuos kovo 19-ąją pateikė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, - įspūdingi.
Iki šiol nebuvau girdėjęs apie 1979-ųjų metų K. Prunskienės kelionę į Braziliją pas ten gyvenančius artimuosius. Bet ir be šių faktų ši istorija man daugmaž akivaizdi.
Reikia mokėti ir norėti vertinti
Akivaizdi ir tądien Liustracijos komisijos išvadoms aršiai prieštaravusio K. Prunskienės kraštiečio, buvusio Vilniaus apygardos teismo (VAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininko, parlamentaro Konstanto Ramelio demagogija. Jo kalba neatrodė įtikinama. Bandymai Liustracijos komisiją apkaltinti meluojant skambėjo keistokai.
Bendradarbiavimo su KGB faktą neigiantieji dažnai griebiasi jiems parankios demagogijos. Duokite jiems, matot, dokumento, patvirtinančio, jog įtariamasis tikrai yra KGB agentas, originalą. Jei ant to dokumento nėra tuometinio KGB pirmininko parašo bei KGB antspaudo, suprask, tada įtariamasis – nieko dėtas. Na nerašydavo ir nepasirašinėdavo tokių dokumentų KGB vadovybė.
Tokių pasižadėjimų nepasirašo nė vienos pasaulio slaptosios tarnybos vadovas. Net pats kvailiausias. Todėl tas tarnybas mes ir vadiname slaptosiomis. Liustracijos komisijos pirmininkas prof. A. Urmonas visiškai teisus, sakydamas: „Tik reikia tuos faktus mokėti ir norėti vertinti“.
Gilinamės į tai, kas pasenę
Bet ar norime, ar mokame vertinti? Kad visuomenei pateikiami nauji faktai apie kandidatus į Prezidento postą, - sveikintinas dalykas. Tačiau kovo 19-osios akcija vis dėlto neatrodo nuoširdi.
Įspūdis toks, kad vėl gilinamės tik į tai, kas jau pasenę bei akivaizdu, o naujų, šviežių temų imtis nesiryžtame. Tiesa, Liustracijos komisija savo naujaisiais demaskavimais gali pakenkti K. Prunskienei šiemet siekti Prezidento posto. Bet kam tokie trukdžiai naudingi?
Šią vasarą patekti į Daukanto aikštės rūmus bandys dar dvi moterys – Loreta Graužinienė ir Dalia Grybauskaitė. Ekonomistė, europarlamentarė D.Grybauskaitė įvardijama kaip realiausia, populiariausia kandidatė. Tad K. Prunskienės išstūmimas labiausiai naudingas D. Grybauskaitei, kurios kai kurie gyvenimo epizodai, pavyzdžiui, mokymąsis Rusijoje, taip pat verti dėmesio bei išsamių analizių.
Bet jei paklaustume kovo 19-ąją spaudos konferencijoje trumpam dalyvavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, ar jam viskas aišku dėl D. Grybauskaitės praeities, vargu ar sulauktume konkretaus atsakymo.
Bejėgiškai skėsčioja rankomis
Dabartinis Seimo NSGK pirmininkas nebe pirmą kartą bejėgiškai skėsčioja rankomis. Omenyje turiu Kaune sulaikytų čečėnų Gatajevų atvejį. Paklaustas, kodėl šių sutuoktinių (kaltinami labdaros dokumentų klastojimu bei žiauriu elgesiu su įvaikintais vaikais) sulaikymo operacijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos saugumo departamento (VSD) pareigūnai, Seimo NSGK vadovas tvirtino „šiuo klausimu neturįs žinių ir vargu ar turėsiąs”.
Ar rimtai į savo pareigas žiūrintis valstybinės institucijos vadovas taip atsakytų į oficialų žurnalisto klausimą? Ne. Principingas Seimo NSGK vadovas bent jau pabandytų išsiaiškinti, kodėl vaikų mušimu apkaltintus čečėnus čiupo ne Lietuvos policija, bet Lietuvos saugumas.
Suomiams – įdomu, A. Anušauskui - ne
Internetinėje svetainėje www.slaptai.lt pateiktas išsamus videointerviu su Gatajevų augintiniu Deniu Volovskiu, kuris tvirtina, jog apie dešimt VSD pareigūnų jį šešias valandas grubiai įkalbinėjo duoti Gatajevams nepalankius parodymus, priešingu atveju grasino areštais bei deportacijomis.
O Seimo NSGK pirmininkas A. Anušauskas atsako „nieko nežinąs”. Gatajevų augintinį D.Volovskį ir šių eilučių autorių netrukus po to videointerviu paskelbimo į svečius pasikvietė tarptautinės Suomijos organizacijos.
Helsinkyje surengtoje spaudos konferencijoje suomiai domėjosi, kodėl pagrindinė Lietuvos slaptoji tarnyba reikalavo, kad našlaitis D.Volovskis teisme juodintų jį įvaikinusius žmones. Suomiams – įdomu, svarbu, aktualu.
Suomiai sunerimę: tarp Lietuvos ir Rusijos žvalgybų galimi slapti susitarimai, įpareigojantys oficialųjį Vilnių persekioti visus nuo Rusijos teroro Vakaruose besislapstančius čečėnus. O Lietuvos Seimo NSGK pirmininkas atšauna „nieko nežinąs”.
Keista ir tai, kad tuo videointerviu nesusidomėjo nė vienas Seimo NSGK narys. Po to skandalingojo D.Volovskio videointerviu ir po vizito į Suomiją prabėgo daugiau nei dvi savaitės. O Seimo NSGK vadovas su visa savo komanda apsimeta nieko nežinąs.
Pasiūlė rašyti drauge knygą apie slaptąsias tarnybas
Kritikuodamas Seimo NSGK pirmininką A. Anušauską tikriausiai rizikuoju susilaukti didelių nemalonumų. Štai nuo buvusio Seimo NSGK pirmininko Algirdo Juozapo Katkaus persekiojimų mane apgynė tik oficialus skundas policijai.
Viskas prasidėjo prieš keletą metų, kai dar gyvenau ir dirbau Danijoje. Į mobilųjį telefoną paskambinęs A. J. Katkus pareiškė norįs kuo greičiau susitikti. Tuo metu Danijoje uždirbau solidžius pinigus. Tačiau tuo pačiu norėjau kuo greičiau grįžti į Lietuvą. Tik iki A. J. Katkaus skambučio nežinojau, kur Lietuvoje galėčiau įsidarbinti bei uždirbti bent dalį to, ką uždirbdavau Kopenhagoje, dirbdamas naktiniu paštininku.
Buvusio Seimo NSGK pirmininko skambutis pagreitino grįžimą į Tėvynę. Turėjau vilties, jog buvęs ilgametis Seimo NSGK vadovas šiaip sau neskambintų. Parskridęs iš Danijos netrukus sužinojau, ko norįs A. J. Katkus. Ogi jis svajojąs drauge su manimi parašyti aštrią, populiarią knygą apie Rusijos slaptųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvoje.
Kodėl A. J. Katkus sumanė knygą parašyti būtent su manimi? Įspūdį jam palikusi mano knyga „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994 – 2006”, kurią parašiau kartu su buvusiu Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotoju Kęstučiu Kaminsku.
Gintaras Visockas (www.slaptai.)
Rytoj skaitykite: Kas nepateikė nė vienos skandalingos žinutės, kas apie savo praeitį nepanoro pasakoti ir kodėl vėl teks rašyti skundą policijai.
