Baltarusijos opozicijai Minske mėginant paminėti šalies nepriklausomybės metines, milicija panaudojo brutalią jėgą. Nuo jėgos struktūrų nukentėjo ir žurnalistai iš Lietuvos.
Kaip pranešė LTV „Panorama“, lietuviai žurnalistai antradienį Minske buvo jėga sulaikyti ir nugabenti į miliciją, iš jų atimta kasetė su nufilmuotais jėgos struktūrų veiksmais prieš demonstrantus.
Ėmėsi prievartos
LTV žurnalistė Rūta Lankininkaitė žinių laidai „Panorama“ telefonu iš Minsko pasakojo, kad ją ir operatorių jėgos struktūrų atstovai sulaikė ir jėga vilko apie 100 metrų iki autobuso, kur juos apklausė specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Pareigūnai apgadino lietuvių žurnalistų kamerą ir atėmė kasetę, kurioje buvo užfiksuota, kaip sulaikomi opozicijos demonstrantai, minėję Gudijos Liaudies Respublikos paskelbimo 90-ąsias metines.
Nors žurnalistai turėjo Baltarusijos valdžios akreditacijas dirbti Minske, jie buvo nuvežti į milicijos skyrių ir ten dar maždaug valandą apklausiami. Vėliau žurnalistai paleisti, bet kasetės su įrašu neatgavo.
Anot žurnalistės, milicijos skyriuje pareigūnai atvirai tyčiojosi iš atvežtų žurnalistų. R. Lankininkaitė teigė, kad sulaikyta ji buvo pirmą kartą per visą savo darbo Baltarusijoje laiką.
Žurnalistė taip pat pažymėjo, kad prieš protestuotojus buvo naudojama brutali jėga, policininkai juos mušė lazdomis.
Opozicija susirėmė su milicija
Kaip pranešė naujienų agentūra „Itar-Tass“, keli šimtai žmonių per milicijos užkardas bandė patekti į Jakubo Koloso aikštę Minsko centre, norėdami ten paminėti 90-ąsias nepriklausomos Gudijos Liaudies Respublikos paskelbimo metines. Milicininkams liepus pasirinkti kitą vietą, prasidėjo susirėmimai.
Opozicijos veikėjai mojavo istorinėmis Baltarusijos vėliavomis ir skandavo „Laisvė“, „Nepriklausomybė“ bei „Tegyvuoja Baltarusija“.
Tuo metu buvo pradėta ir kita opozicijos akcija prie Mokslų akademijos. Ten kelios dešimtys žmonių laikydami plakatus su užrašais „Laisvė Kozulinui“ protestavo prieš opozicijos lyderio Aleksandro Kozulino laikymą kalėjime.
1918 metų kovo 25 dieną buvo paskelbta nepriklausoma Gudijos Liaudies Respublika, pirmą kartą įteisinusi baltą-raudoną-baltą vėliavą ir valstybinę gudų kalbą. Ši nepriklausomybė nuo Rusijos truko mažiau nei metus - pirmajam pasauliniam karui baigiantis iš Baltarusijos teritorijos pasitraukus Gudijos Liaudies Respubliką rėmusiems vokiečiams, šalis pateko bolševikų įtakon ir 1919 metais buvo inkorporuota į Sovietų Sąjungą.
Nepriklausomybę šalis atkūrė 1990 metų liepos 27-ąją. Po nepriklausomybės atkūrimo įteisintą senąją baltarusių baltą-raudoną-baltą vėliavą bei herbą vytį vėliau į valdžią atėjusi prezidento Aleksandro Lukašenkos administracija pakeitė į sovietmečio simbolius.
Baltarusių nepriklausomybė minima ir Lietuvoje
Baltarusijos nepriklausomybės paskelbimo 90-osios metinės buvo paminėtos ir Vilniuje
Antradienį savo tėvynės nepriklausomybės metines Vilniuje drauge minėjo baltarusių visuomeninės organizacijos bei draugijos, kurios šventė Baltarusių vienybės dieną. Taip siekta atkurti Lietuvos sostinėje gyvavusią prieškario tradiciją.
Trečiadienį minėjime Seime dalyvaus Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, pranešimus apie Baltarusijos istoriją, nepriklausomybės kelią, demokratinius pokyčius ir vietą tarptautinėje bendruomenėje skaitys istorikai bei teisės specialistai.
Vakare sostinės kino teatre „Coca-Cola Plaza“ bus rodomas dokumentinis filmas apie penkeriems su puse metų įkalintą vieną Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandrą Kozuliną.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, viena vertus, diktuoja griežta ES pozicija autoritarinio prezidento A.Lukašenkos ir demokratijos padėties toje šalyje atžvilgiu, kita vertus - artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
