Prancūzija, Vokietija, Portugalija, Austrija, Italija – tai tik maža dalis šalių, kuriose automobilių vairuotojai susiduria su papildomais transporto priemonių registracijos ar nuosavybės mokesčiais. Vis dėlto, pamažu automobilių mokesčiai skverbiasi į Vidurio ar Rytų Europos šalių vyriausybių kabinetus. Štai, kaimyninė Latvija jau kurį laiką taiko papildomos automobilių mokesčius, o progresyviausia Baltijos regiono šalimi labai dažnai vadinama Estija, šį sprendimą priėmė rugpjūčio mėnesio pradžioje.
Didžiausią pelną automobilių mokesčiai neša Belgijoje
Automobilių apmokestinimo schema tam tikrose šalyse dosniai papildo skirtingų šalių biudžetus. Automobilių gamintojų asociacijos („ACEA“) duomenimis, didžiausią automobilių apmokestinimo naudą jaučia Belgijos vyriausybė.
Vidutinė pajamų suma, gaunama už vieną transporto priemonę Belgijoje siekia 2 892 eurus. Nuo Belgijos neatsilieka Suomija (2 723 eurai) ir Airija (2 438 eurai).
Kitos Europos Sąjungos šalys, kurios nuo vienos transporto priemonės uždirba daugiausiai:
- Austrija – 2 409 eurai
- Danija – 2 217 eurų
- Nyderlandai – 2 160 eurų
- Vokietija – 1 764 eurai
- Italija – 1 727 eurai
- Prancūzija – 1 625 eurai
- Švedija – 1 543 eurai
- Portugalija – 1 290 eurų
- Graikija – 1 264 eurai
- Ispanija – 1 148 eurai
Naudoja skirtingas formules
Kiekviena Europos Sąjungos šalis naudoja individualias formules, padedančias apibrėžti galutinę mokesčio sumą. Dauguma Europos šalių apmokestina degalų rūšį, CO2 emisijas, automobilyje esančio variklio išvystomą galią ir kitus parametrus, jog galiausiai galėtų išrašyti sąskaitą automobilio savininkui.
Pridėtinės vertės mokestis yra viena iš sudedamųjų automobilių mokesčio dalių, kuris, vėlgi, kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje skiriasi:
PVM mokesčio dydis Europoje:
- 17 proc. – Liuksemburgas
- 18 proc. – Malta
- 19 proc. – Kipras, Vokietija, Rumunija
- 20 proc. – Austrija, Bulgarija, Estija, Prancūzija, Slovakijoje,
- 21 proc. – Belgija, Čekija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Ispanija
- 22 proc. – Italija, Slovėnija
- 23 proc. – Airija, Lenkija, Portugalija
- 24 proc. – Suomija, Graikija
- 25 proc. – Kroatija, Danija, Švedija
- 27 proc. – Vengrija
Sekantis žingsnis – į pagalbą pasitelkti skirtingus parametrus. Štai, Belgijoje automobilių registracijos mokesčio dydis nuo regiono, kuriame planuojama jį užregistruoti. Briuselio gyventojams mokestinė našta skaičiuojama atsižvelgiant į variklio tūrį ir automobilio amžių, Flandrijos regione atsižvelgiama į degalų rūšį, emisijos standartą ir CO2 emisiją, Valonijos regione – variklio tūrį, pagaminimo metus ir CO2 emisijas.
Belgijoje taip pat galioja automobilio metiniai mokesčiai, kurie apskaičiuojami atsižvelgiant į variklio tūrį, CO2 emisijas, degalų rūšį ir emisijos standartą. Tad jeigu Belgijoje norėtume užregistruoti 2022 metais pagamintą automobilį, kurio CO2 emisija siekia 150 g/km, taršos emisijos klasė yra „Euro 6“, o variklio išvystoma galia siekia 280 AG, registracijos mokesčio dydis sieks 4 594 eurus, o metinis automobilio mokestis sieks 528 eurus.
Daniją taip pat galima įtraukti į šalių gretas, kuriose automobiliai apmokestinami įspūdingomis sumomis. Registracijos mokesčio dydis Danijoje apskaičiuojamas atsižvelgiant į automobilio vertę. Pavyzdžiui, jeigu automobilio vertė neviršija 9,4 tūkst. eurų – registracijos mokesčio dydis siekia 25 proc. automobilio vertės. Nuo 9,4 tūkst. eurų iki 29,2 tūkst. eurų – 85 proc. nuo automobilio vertės, o bet kas viršija 29,2 tūkst. eurų sumą – 150 proc. nuo automobilio vertės.
Įveikę šį barjerą, vėliau automobilio metinis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į degalų sąnaudas, CO2 emisijas ir svorį, paliekant tam tikras išimtis elektromobiliams. Atsižvelgus į tai, nereikėtų stebėtis, jog 2023 metais Danijoje į perkamiausių automobilių dešimtuką pateko keletas elektromoblių: „Tesla Model Y“, „Tesla Model 3“, „Škoda Enyaq“.
Vis dėlto, šalies gyventojai įprastai perka automobilius, kurie padeda pasiūlyti gerą balansą mokestinės prievolės atžvilgiu. 2023 metais į labiausiai perkamų automobilių dešimtuką taip pat pat pateko „Peugeot 208“ ir „Peugeot 2008“, „Citroen C3“, „Toyota Aygo X“, „Opel Corsa“, „Nissan Qashqai“ ir „Volvo XC40“.
Lietuvoje – vienas mažiausių automobilių tankumo rodiklių
Gatvėse matomų automobilių skaičius gali sudaryti įspūdį, jog Lietuva yra viena tankiausiai automobiliais apraizgytų šalių Europoje, tačiau automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, 2023 metais lyderio estafetę į savo rankas paėmė Lenkija.
Lenkijoje 1 000 šalies gyventojų tenka 796 automobiliai. Toks pats rodiklis buvo užfiksuotas Kipre, o štai Liuksemburge 1 000 šalies gyventojų teko 788 automobiliai.
Didžiulis 1 000 šalies gyventojų tenkančių automobilių skaičius taip pat buvo užfiksuotas Italijoje (763), Estijoje (730), Prancūzijoje (676), Čekijoje (664) ir Portugalijoje (652).
Kaip bebūtų keista, tačiau Lietuvoje rikiuojasi šios statistikos gale. 2023 metais 1 000 šalies gyventojų teko 523 automobiliai. Geriau šioje statistikoje pasirodė Kroatija (499), Vengrija (476), Rumunija (461) ir Latvija (453).
Metinių mokesčių netaiko tik kelios valstybės
Papildomus mokesčius automobiliams įsivedusias vyriausybės sutartinai tvirtina, jog šis metodas skatina vairuotojus rinktis mažiau taršesnes priemones, kurios yra vienas iš instrumentų, padedančių mažinti oro taršą ilgalaikėje perspektyvoje. Juolab, įvesti papildomą apmokestinimą skatina ir Europos Sąjungos žaliojo kurso planas, kuriame valstybės narės yra įsipareigojusios sumažinti transporto sektoriaus emisijas.
Atsižvelgiant į keliamų tikslų svarbą, šiandien Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri netaiko metinių mokesčių lengvųjų automobilių savininkams. Šiandien tokią pačią praktiką taiko Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.
