Nuo 2005 metų buvo užfiksuota per 20 civilinių ir karinių Lietuvos oro erdvės pažeidimų.
Tokius duomenis BNS pateikė Krašto apsaugos ministerija.
KAM Viešųjų ryšių departamento vedėjos pavaduotoja Viktorija Cieminytė BNS sakė, kad daugiau nei pusė pažeidimų buvo civilinio pobūdžio, kiti - karinio.
Pasak jos, Lietuvos oro erdvę pažeidė lėktuvai įskridę iš kaimyninių šalių - Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lenkijos, tačiau, pažymėjo V.Cieminytė, tai pažeidimus galėjo padaryti lėktuvai nebūtinai priklausantys šioms šalims, nes, pavyzdžiui, per Lenkiją eina dideli tarptautinio oro transporto koridoriai. Kai kurie kariniai pažeidimai, anot jos, įvyko dėl netinkamai sutvarkytų skrydžio formalumų.
KAM atstovės teigimu, per 2005-2008 metų laikotarpį iš Lietuvos pusės į kaimynines šalis pažeisdami jų oro erdvę lėktuvai įskrido 8 kartus, tačiau tarp jų nebuvo nė vieno karinio. Dauguma pažeidimų įvyko dėl mažų, privačių lėktuvų kaltės.
V.Cieminytė pažymėjo, kad Lietuvos oro erdvės pažeidimų žymiai sumažėjo 2004-aisiais šaliai įstojus į NATO.
Garsiausias Lietuvos oro erdvės pažeidimas įvyko 2005-ųjų rugsėjo 15 dieną, kai Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, sudužo rusų naikintuvas „Su-27“.
Pilotas Valerijus Trojanovas saugiai katapultavosi ir nusileido parašiutu kaimyniniame Jurbarko rajone. Aukų išvengta, nes lėktuvas nukrito laukuose atokiau nuo gyvenviečių.
Naikintuvo katastrofą tyrusi tarpžinybinė komisija konstatavo, jog „Su-27“ įskridimą į Lietuvos oro erdvę ir sudužimą nulėmė „techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visuma“. Tyrimas atskleidė Rusijos piloto bei oro kontrolierių klaidų ir aplaidumų grandinę, kuri lydėjo ,“Su-27“ skrydį nuo pat jo pakilimo iš bazės Leningrado srityje.
Lietuvoje V.Trojanovui buvo iškelta byla dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo, bet netrukus nutraukta. Pilotas grąžintas Rusijai, kaip ir naikintuvo nuolaužos, o Rusija atlygino Lietuvai katastrofos padarytą žalą - 19 tūkst. eurų.
Antradienį Baltijos šalyse vyksta bendros NATO oro policijos misiją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdančio JAV karinio kontingento, Karmėlavoje dislokuoto Valdymo ir pranešimų centro bei kitų NATO šalių karinių vienetų pratybos.
Pratybose dalyvaujančių naikintuvų valdymas ir pratybų veiksmų koordinavimas bus atliekamas iš Valdymo ir pranešimų centro Karmėlavoje. Pirmuose tokio tipo mokymuose Baltijos šalyse bus sukurtos realiai situacijai artimos sąlygos, leisiančios Valdymo ir pranešimo centro specialistams tobulinti įgūdžius.
Šiais mokymais siekiama stiprinti sąveiką tarp trijų Baltijos valstybių nacionalinių centrų ir oro navigaciją koordinuojančių institucijų, Lietuvoje dislokuotų ir oro policijos funkcijas vykdančių NATO karinių vienetų bei kitų NATO šalių.
Pratybose vykstančiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, dalyvauja JAV naikintuvai, dislokuoti Aviacijos bazėje Zokniuose, Danijos, Čekijos ir Lenkijos naikintuvai, taip pat Jungtinėje Karalystėje dislokuoti JAV naikintuvai.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos projektų.
