Per pastaruosius 22 metus Lietuva eismo įvykiuose neteko daugiau nei 18 tūkst. savo gyventojų. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento BNS pateiktais duomenimis, nuo 1980-ųjų iki 2002-ųjų Lietuvoje įvyko 122 tūkst. 532 autoavarijos, jose žuvo 18 tūkst. 392 gyventojai. Dar daugiau nei šimtas tūkstančių buvo sužeisti, tapo nedarbingais, suluošintais ir invalidais.
Daugiausiai eismo nelaimių įvyko 1998 metais - 6 tūkst. 445. Skaudžiausios avarijų pasekmės buvo 1991 metais. Praėjus metams po Nepriklausomybės paskelbimo, avarijose žuvo 1 tūkst. 173 šalies piliečiai.
Nuo 1980-ųjų avarijų skaičius svyruodavo nuo 4 tūkst. 49 iki 6 tūkst. 445 per metus. Žuvusiųjų skaičius ėmė stabilizuotis maždaug nuo 2000 metų. Tais metais avarijose žuvo 641 žmogus - tai mažiausias žuvusiųjų skaičius nuo pat 1980 metų. 2001-aisiais žuvo 706, 2002 - 697 eismo dalyviai.
Kiekvienais metais apie 75 proc. pėsčiųjų žūva tamsiu paros metu. Pavojingiausias mėnuo eismo dalyviams yra rugpjūtis. Pavyzdžiui, 2002 metų rugpjūtį įvyko 617 kelių eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo 853.
Penktadienis - pati avaringiausia savaitės diena. 2002 metais penktadieniais įvyko 995 kelių eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 1 tūkst. 286 žmonės.
Palyginę avaringumo situaciją Lietuvoje su kitomis Europos šalimis, pareigūnai konstatuoja, jog Lietuva eismo saugos užtikrinimo požiūriu yra padidintos rizikos šalis.
Pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių Europos šalyse, tenkantį vienam milijonui gyventojų, 2001 metais Lietuva užėmė antrąją vietą. Vienam milijonui Lietuvos gyventojų tenka 202 žuvusieji.
Aukščiausias šis statistinis rodiklis yra Latvijoje. Čia vienam milijonui Latvijos gyventojų tenka 221 žuvusysis.
Po Latvijos ir Lietuvos eina Graikija, Liuksemburgas, Estija, Portugalija, Lenkija, Ispanija, Čekija, Prancūzija, Vengrija, Austrija, Airija, Islandija, Vokietija, Suomija, Šveicarija, Danija, Olandija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Norvegija.
BNS
