gerai pastebėjot

Tai kad pinigų kiekis sparčiai auga jau kelis metus - dėl ES paramos, ir dėl paskolų augimo. O štai infliacinė "reakcija" atsiranda tik dabar, kai kyla atlyginimai. "Vakarietiško" vartojimo bumas gi prasidėjo jau seniai; Lietuva juk nedaug ką eksportuoja - ekonomika kilo vien ant paskolų (ir kylančio nekilnojamo turto). Teoriškai, toks linksmumas turėtų kažkada baigtis. Tik to linksmumo priežastis ekonominiai šamanai mėgsta painioti. Atseit, komercinio turto infliacija tai nieko blogo, bet atlyginimų kėlimas tai jau baisu. Svarbu tik surasti priežastį laikyti darbuotojų atlyginimus užspaustus.

Labai mandagiai suformuolata, "vartojimui skiriamų piniginių pajamų didėjimo normalizavimas". Kitaip tariant, atlyginimų kėlimas yra baisiausia infliacijos priežastis, net jei tie atlyginimai buvo juokingi jau dešimtis metų. Bet yra pora problemėlių su šia teorija, labai patogia ekonominės piramidės viršūnėlėms. Visų pirma, kodėl "vartojimui skirtų" atlyginimų didėjimas būtinai kelia infliaciją, kai tuo tarpu lygia taip pat "vartojimui skirtų" paskolų deginimas infliacijos nedidina? Juk abiejais atvejais fiskalinis efektas tas pats: ekonomikoje cirkuoliuoja daugiau pinigų (ir greičiau). Antra, kodėl infliacija taip staigiai pakyla su padidėjusiais atlyginimais? Juk turėtų praeiti kažkiek laiko kol vartotojų didesnė perkamoji galia pasireikš didesniu noru primokėti. Vartotojai juk nenustatinėja kainų, jie tik į jas reaguoja. Kaip tada paaiškinti tokią greitą infliacijos reakciją į didesnius atlyginimus? O paaiškinimas gal toks labai paprastas - didesni atlyginimai verslininkams yra kaip ir didėjančios resursų kainos, tad jie ir priskaičiuoja didesnius kaštus prie kainų. Net jei verslininkai atlyginimus yra "priversti" kelti dėl objektyviai padidėjusios darbo jėgos vertės, jie sunkiai atsisako savo įprastinio pelno lygio, arba savo (maksimaliai riebios) dalies visoje biznio schemoje. Tad būtent jie ir kelia kainas; o vartotojai turi mažą pasirinkimą - pirkti ar ne prekę ar paslaugą už padidėjusią kainą. Elastingumo teorijai tiesiog nėra laiko suveikti įsibėgėjančios infliacijos laikais. Elementari infliacijos psichologija yra ne tai kad vartotojai yra užsidegę išleisti daugiau, bet kad verslininkai "negali sau leisti" nedidinti kainų.

Dabar reiktų imtis priemonių, skatinančių eksportą – sukurti itin palankias sąlygas produkciją eksportuojančioms bendrovėms: mažinti mokesčius, biurokratiją, gerinti infrastruktūrą ir t. t.Idomu kur ziuri Kirkilo patarejai? Ir apskritai, be Grybauskaites ar kam rupi galimas lito devalvavimas,ir galimas tautos nuskurdinimas. Visi kqazkaip tikisi pasiimti 8 mljrd. ES paramos ir tuo vaziuoti taliau.

Tada centrinis bankas taps banku su pinigu politika, o dabar bankas tik kirkilo kasa, o Litai tik vagnorkes.Argi gali Litas buti pinigu, jei nera jis pats instrumentas pinigu politikoje Jooonai?

Puikus strapsnis ! Sveikinu autorių!
Tačiau tas netrukdo turėti žvilgsnio iš šalies.
Profesorius tvirtina „valstybės išlaidų mažinimas pas mus daro kur kas mažesnį poveikį visuminei paklausai nei brandesnėje ekonomikoje”.
Toks teiginys yra straipsnio pradžioje.
Baigiant straipsnį skaitau : “užsmaugti greitėjančią infliaciją, yra fiskaliniai būdai, t.y. piniginių pajamų – o dar tiksliau, vartojimui skiriamų piniginių pajamų - didėjimo normalizavimas”. Normalizavimas reiškia biudžetinių darbuotuojų algų nedidinimą. Bet tas reiškia ne ką kitą , kaip valstybinių išlaidų mažinimą.
Todėl pilnai sutikčiau su teiginiu , kad valst. išlaidų mažinimas daro teigiamą įtaką ekonomikai. Ir tuo pačiu , kiek netiesiogiai , daro įtaką darbo našumo didinimui. Tiek valst., tiek privačiame sektoriuje.

zodziu, "papūgų lygyje " elonomistais /finansistais esame visi.

Kubilius padare nesamone su savo "susiverzimu", jis tai pat vykde PRO - CIKLINE politika, ta pati, ka valdzia daro dabar. Is vis, gal nemaisykime rusijos krizes salygoto paklausos soko ir infliacijos?! Cia visiskai skirtingos situacijos.

Hiperinfliacija Lietuvoj butu tik jei atsisietume nuo Euro. Kitu atveju - neimanoma, nors ekonomikai galetu labai smarkiai skaudeti del palukanu kilimo...

Vaje, vaje, koks mandagus ir korektiškas (politkorektiškas?) prof. Čičinskas, viską taip ramiai ir akademiškai paaiškino ir patarė.
Jei apie infliaciją čia paskaitytų ir įsikaltų galvon kas nors iš opozicijos (tarkim, koks konservatorius) - jis turėtų su riksmu, su interpeliacijom nedelsiant iš vyriausybės pareikalauti antiinfliacinių veiksmų, finansų, kredito vadų ir patarėjų atstatydinimo. Seimas turėtų kunkuliuoti, bet juk ramu Lietuvoj.
Aišku kodėl - jokia valdžia nesiims prieš rinkimus tokių savižudiškų fiskalinių veiksmų: "vartojimui skiriamų piniginių pajamų didėjimo normalizavimo" (t.y. suveržti ir susiveršti diržus - jokių algų, pensijų, priemokų didinimo, jokių kompensacijų, jokių pasaulinių šou ir imidžo akcijų) ir kietai imtis darbo našumo didinimo - ž.ūkiui, keliams, betonui skirtus pinigus atiduoti mokslui ir naujoms technologijoms.
Kokie gi Lietuvos valdantieji tai išdrįs padaryti (nors savo laiku taip pasielgė Kubilius ir skaudžiai pralaimėjo)?
Tad pirmyn į šviesią infliacijos ateitį - hiperinfliaciją!

Cia viskas ir "kaniu paniatna"

Juo labiau visiem aisku, kad kai pagrindiniai infliacijos mazinimo svertai yra fiskaliniai, jais nebus pasinaudota.
mazinti valstybes islaidas, sukelti nedarba, recesija, mazinti atlyginimus butu politine savizudybe.

tam ir sugalvotas nepriklausomas centrinis bankas kitose salyse, bet mes juk patys atsisakem to savo banko.

o tiketis, kad fiskaline valdzia kazka nuveiks infliacijos mazinimo link... lauk suneli, kol pastips kumele :)