Paskutinės sveikatos reformos vaisiai apkarto mažųjų ligoninių savininkėms – savivaldybėms. Dešimties rajonų merai kartu su savo įsteigtų gydymo įstaigų vadovais lapkričio pradžioje kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), Seimą ir Vyriausybę, kad nustotų žlugdyti ligonines.
Praėjus daugiau nei trims savaitėms nesulaukta jokio atsakymo. „Kapų tyla“, – taip SAM ir kitų valdžios institucijų reakciją į kreipimąsi apibūdino Gargždų ligoninės vadovė Alma Grikšienė. Merų ir medikų kreipimesi į valdžios atstovus atvirai įvardijama, kad ligoniai reanimuojami vietos ligoninių sąskaita.
Atvykęs pasiimti ligonio reanimobilis jį pasiima jau stabilios būklės, nusiveža į aukštesnio lygio ligoninę, kuri ir gauna už jo reanimavimą... per 3 tūkst. litų. O pacientą iš tikrųjų gelbėjusi rajoninė ligoninė gauna dešimt kartų mažiau ir dar susimoka už jo pervežimą reanimobiliu.
Širvintų rajono mero Kęstučio Pakalnio tikinimu, savivaldybė – ne prieš reformą ir bando prisitaikyti prie sąlygų, kurias diktuoja SAM. Bet labiausiai piktina organizacinė netvarka, dėl kurios kenčia ir medikai, ir pacientai. Pavyzdžiui, nuveža žmogų į Ukmergę – pasirodo, ne jų ligonis. O Vilnius nepriima. Tai ką daryti?
Kalbama apie „žaliuosius koridorius“, o stovi didžiulė eilė. Pasak mero, „jeigu kita ligoninė už mūsų pacientą gautų kokių 10 proc. viršaus, tai gal ir pažiūrėtų į mūsų žmogų. Ministerija tokių dalykų nesupranta – jiems, be abejo, viskas gerai, reikia tik paskambinti... O jeigu ir SAM valdininkai tik po 3 mėnesių patektų pas gydytoją, gal kitaip pradėtų kalbėti“.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas M. Marcinkevičius tokius pareiškimus vadina grynu politikavimu. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys taip pat tikina, kad problemų, kai ligoniams nesuteikiama skubi pagalba, esą nėra. „Tiesa, signalų buvo, neva Šiauliai nepriėmė insulto ištikto ligonio, bet atliktas medicinos auditas šio fakto nepatvirtino“, – ramus ministras. Jo įsitikinimu, vykdant reformą apie viską buvo pagalvota.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo pamąstymu, grįžti atgal ir iš naujo kurti reanimacijos skyrius rajonuose dėl vieno kito sudėtingo atvejo neracionalu. Bet klaidas taisyti reikia. Pasak jo, „jei yra sunkus ligonis, kuriam reikalinga skubi pagalba, o jo pervežti nėra kuo arba reanimobilio reikia ilgai laukti, gydymo įstaiga turi žinoti, kad, suorganizavusi tam ligoniui tinkamą pagalbą, ji iš ligonių kasų gaus atitinkamą apmokėjimą, kaip ir didžiosios gydymo įstaigos“, – sakė A. Matulas, ir žadėjo, kad kitų metų biudžete tam pinigų rasis.
