Italijos vyriausybės vadovas, 72 metų Silvio Berlusconi per kilusią finansų krizę dėl jam priklausančių akcijų kurso kritimo jau prarado 1,7 mlrd. eurų, tačiau italus jis teberagina turimų akcijų nepardavinėti.
Dar prieš mėnesį S.Berlusconi tiesiog švytėjo - jis niekada nebuvo jautęsis toks galingas, todėl mėgavosi kiekviena diena. Jį džiugino ir naujausios visuomenės nuomonės apklausos, rodžiusios, kad 60 proc. italų patenkinti savo vyriausybe. S.Berlusconi teigė, kad kitos šalys turi jo pavydėti Italijai. Kyla kainos? Jokių problemų - „aš ruošiu sutartį su didžiausiais prekybos centrais ir stambiausiais verslininkais“. Opozicija? „Jos nėra, ji nematoma!“ Teismo procesai buvo atidėti neribotam laikui. Net jam priklausanti futbolo komanda „Milano AC“ skynė pergalę po pergalės. Be to, nė vienas kitos valstybės vadovas negalėjo pasigirti ministrų kabinete turįs aktams pozavusią manekenę Marą Carfagną, virtusią moterų reikalų ministre. Popiežiaus vertinamas dienraščio „Corriere della Sera“ karikatūristas S.Berlusconi pavaizdavo kaip magą per dideliu kostiumu, mojuojantį stebuklingąja lazdele.
S.Berlusconi turėjo kuo girtis - bankrutuojanti skrydžių bendrovė „Alitalia“ paskutinę sekundę buvo išgelbėta nuo žlugimo, Neapolio šiukšlynai išvalyti per 90 dienų, taupymo biudžetui pritarta „per devynias su puse minutės“. Todėl net jo pikčiausias priešininkas, „Repubblica“ steigėjas Eugenio Scalfari parašė: „Kavalieriaus ir didžiosios italų dalies medaus mėnuo tęsiasi ir stiprėja.“
Tuo metu S.Berlusconi priešininkai net pažaliavo matydami premjero populisto populiarumą. Demokratų frakcijos Senate pirmininkė Anna Finocciaro ėmė kalbėti apie „tam tikro pobūdžio daugumos diktatūrą“, o keliems nepriklausomiems laikraščiams, tarp kitų ir kairuoliškajam „Il Manifesto“ ėmė grėsti bankrotas, nes finansų ministras Giulio Tremonti atsisakė jiems skirti paramą. Opozicijos vadovas Walteris Veltroni net pastebėjo S.Berlusconi ir Vladimiro Putino valstybės modelio panašumą: „Skirtinga nuomonė laikoma našta, nuo kurios būtina išsivaduoti, o nepriklausomybė - šalintina kliūtimi.“
Nemėgsta, bet išrinko
S.Berlusconi italai nemėgsta, juo net nesididžiuoja, nors patys išsirinko - ne iš kvailumo, bet dėl karčios patirties: kai ES nežada nieko gera, o visos partijos siūlo susiveržti diržus ir naršiai kovoja tarpusavyje, žmonės renkasi tą, kuris sugeba valdyti.
S.Berlusconi partijos „Laisvės tauta“ ir separatistinės „Lega Nord“ koalicija yra stabili. Vyriausybė mažiau ginčijasi ir daugiau sprendžia. Per pirmąsias 150 S.Berlusconi vyriausybės valdymo dienų buvo patvirtintas keturių aukščiausių valstybės institucijų imuniteto įstatymas, todėl premjerui nereikės stoti prieš teismą, kol bus savo poste. Sugrįžęs į valdžią S.Berlusconi patvirtino „robino hudo“ stiliaus finansinių ir naftos koncernų pelno mokesčius, paskelbė, kad bus statoma 20 000 socialinių butų ir sudarė draugystės sutartį su Libija. „Nuo šiol - mažiau imigrantų ir daugiau dujų“, - džiūgaudamas pareiškė premjeras. Jo įsakymu buvo panaikinti mokesčiai už pirmą namą ir bus mažiau apmokestinami viršvalandžiai.
„Supaprastinimo ministras“ Roberto Calderoli, kuris yra ir „Lega Nord“ karštakošis vadas, panaikino 3500 įstatymų ir kitokių valstybės aktų niekam to net nepastebėjus. Jis net parengė mokesčių federalizavimo sistemą, pagal kurią turtingi regionai gali dalyvauti skirstant finansines kompensacijas, o vargingieji nebegaus neužpildytų čekių savo išlaidoms ir turės išsiversti su nustatytu pajamų procentu. S.Berlusconi griežtai ėmė kovoti net su gatvės prostitutėmis, daugiausia užsienietėmis, o taip pat narkomanais parkuose, gatvių prekijais ir dokumentų neturinčiais lūšnynų gyventojais. Net kairiųjų valdomos Bolonijos ir Mantujos miestų savivaldybės parėmė premjero pasiūlytus „visuomeninės erdvės kontrolės dekretus“.
Populizmo ir reformų mišinys
S.Berlusconi politika - populizmo ir reformų mišinys. Akivaizdžiausias problemas jis paskelbia svarbiausia užduotimi ir išsprendžia jas paskambindamas kam reikia. Pavyzdžiui, spręsdamas Neapolio problemą S.Berlusconi suteikė vyriausybinį rangą atliekų komisarui, šiukšlių šalinimą paskelbė valstybės prioritetu ir išsiderėjo gyventojų sutikimą įrengti naujus šiukšlynus. Ši valymo akcija mokesčių mokėtojams kainavo daug - dešimtys tonų atliekų buvo išvežtos sudeginti į Vokietiją. Nors reikės mažiausiai trejų metų, kol bus sukurta šiukšlių deginimo ir perdirbimo sistema, bet premjeras įrodė, kad net Neapolį įmanoma valdyti.
„Alitalia“ problemą buvo galima išspręsti dar pavasarį, kai susijungusios skrydžių bendrovės „Air France“ ir KLM pasiūlė perimti verslą su visomis skolomis. Tačiau šis planas žlugo pasipriešinus kai kurioms ekonomikos ir pramonės struktūroms, kurioms S.Berlusconi buvo pažadėjęs išgelbėti „Alitalia“. Dabar bendrovė padalinta: didelė dalis teko 16 italų milijardierių („Benetton“, „Colaninno“) grupių ir bankų konsorciumui, kurį turi sustiprinti užsienio bendrovių „Air France“ ir KLM kapitalas. Kitą dalį su 1,2 mlrd. eurų skola perėmė valstybė.
Nekreips dėmesio į pasipriešinimą
Po nuomonių su opozicijos lyderiu W.Veltroni karo, S.Berlusconi pareiškė savo programą toliau vykdysiąs vienas ir nekreipsiąs dėmesio į jokį pasipriešinimą, jei reikės, panaudos net dekretus. Jis ketina įvykdyti teismų reformą (kuri numato panaikinti valstybės prokurorų visagalybę), mokyklų reformą (numatančią sutaupyti 8 mlrd. eurų) ir federalizuoti mokesčių sistemą, nors neaišku, ką tai duos. Norėdama nukelti nuo scenos S.Berlusconi opozicija gali pritaikyti tik vieną seną valdymo principą - jį paaukštinti. Romoje kalbama, kad jeigu premjeras trukdytų opozicijai įgyvendinti rinkimų teisės reformą, opozicijos lyderiai pasirengę pakęsti S.Berlusconi aukščiausiame valstybės poste, t. y. sutikti su jo prezidentavimu. Italijai tai reikštų: Berlusconi iki mirties.
Šypsosi net ištikus krizei
Tačiau netikėtai opozicijai į pagalbą atėjo pasaulio finansų krizė. „Bloomberg“ ekspertų teigimu, dėl paniško akcijų pardavimo labiausiai nukentėjo Italijos birža. Pačio turtingiausio valstybės vadovo asmeninis turtas staiga nuvertėjo 1,7 mlrd. eurų. Ir net jeigu akcijų kursas vėl ims kilti, Italijos vertybinių popierių rinka atsigaus nepaprastai lėtai, nes šalyje smarkiai sumažėjo ūkio plėtra, ir išaugo bedarbystė. Trečiąjį šių metų ketvirtį Italijoje prasidėjo trečioji recesija per pastaruosius penkis metus, tačiau ir Italijos vadovo nepalaužė. S.Berlusconi ragina tėvynainius nepanikuoti ir akcijų nepardavinėti, o nuvykęs į Vašingtoną ir toliau akinamai šypsojosi.
Parengė Rima Krupenkaitė
