Dalis praeivių puola drausminti benamius, o yra kas ir pritariamai nusišypso, esą taip nebūtų, jeigu Vilniuje netrūktų nemokamų viešųjų tualetų. Sostinės valdžia turi vieną sprendimą – kabins benamiams lenteles nurodančias, kur yra artimiausias tualetas, bet trisdešimties centų mokesčio iš asocialų neatsisakys.
„Ir kur jūs myžat, alio... Kur jūs myžat, gerbiamoji ponia... – Jūs nematot, kur aš myžu? – Aš matau... Nu kaip jums negėda klausykit...“, – taip po pat Vyriausybės langais gamtinius reikalus atliekančią moterį drausmina Vilniaus „Betmanu“ prisistatantis Renatas, mėgstantis mieste, reikia ar ne, kovoti su netvarka.
Bet jau kai nusilengvino, moteris žodžių į vatą nevyniojo.
„Ana puolė, keikė mane visokiais žodžiais, aš tik paėmiau, užsidėjau pirštines, paėmiau ją už kalnieriaus ir viskas, pasodinau. Aš ją ne pirmą kartą mačiau, ana prisigeria alaus, ana šlapinasi, ir dar nepykite, ana dar atlieka gamtinius reikalus. Ji jau bausta ne vieną kartą“, – pasakoja vilnietis Renatas Kačinauskas.
Tuoj po incidento, ten pat prie Vyriausybės, moteris dar ir alaus išsitraukia. Renatui visą tai matant ir nebe pirmą kartą trūko kantrybė – iškvietė ir policiją, ir medikus.
„Paėmiau, iškviečiau greitąją, suprantant. Eina, žmonės žiūri, ana, atsiprašant, guli ant suolelio, išgėrus tą alų. Ir… ana... matosi ten viskas, suprantat, gi negražu iš tos pusės. Nu irgi negražu iš tos pusės. Paskui atvažiavo pareigūnai“, – pasakoja Renatas.
„Betmanu“ pramintas vilnietis sako: tokius vaizdus filmavo pirmą kartą, tačiau kasdien mato kaip asocialūs, vakarais laiką sostinės širdy leidžiantys žmonės, Vyriausybės prieigas verčia viešuoju tualetu. Nors iki jo vos dvidešimt žingsnių. Nuo neatmenamų laikų tualete kasininke dirbanti moteris sako pastebėjusi – ne visi nori tūpt ten, kur reikia, kiti tiesiog tingi ateiti ir ieško pakrūmės, ir dar taip protestuoja prieš trisdešimties centų mokestį.
„Atėjo vienas, neturiu centų, nu kaip, išgėrę, sakau, aš negaliu leisti, tai sako aš padarysiu ant laiptų tau. – ir būna taip? – Būna“, – pasakoja darbuotoja Jadvyga.
Tiesa, moteris sako būna atveju, kai įleidžia į tualetą mamas su vaikais be pinigų, leidžia ir tuos, kas tikrai neišgali susimokėti. Bet moteris to netaiko pavartojusiems velnio lašų. Praeiviai peržiūrėję šį vaizdo įrašą, girtą benamę ir peikia, ir palaiko:
„Baisu, gėda.“
„Tai netvarkoj galvoj jeigu taip daro. Nu tikrai ne po Vyriausybės... kažkur surasti nuošalesnę vietelę.“
„Aš po medžiais nemyžu. Aš iki namų dabėgu.“
„Ot ir labai gerai, tegu pasižiūri, kaip liaudis gyvena. Jie prabangiai gyvena, taškosi į visas puses, na lievo na pravo taškosi.“
„Nu negražu, bet tegu pamato, nors tokią.“
„Norėjo gamtinio reikalo, bet pinigų neturėjo į privatų. Nebeišlaikė ir gal specialiai. – Pateisinat ją? – Gal ir pateisinčiau.“
O dažnas priduria, matant šį ar vaizdą, kai vyras nusilengvina gamtoje, peršasi tik viena mintis – Vilniaus centre trūksta viešųjų tualetų:
„Tokia jų kultūra, kita vertus, Vilniaus centre labai trūksta tualetų.“
„Irgi buvo problema, arba į kavinę eiti, jeigu yra mobilūs tie, tai jų nematyti vėl.“
Vilniaus savivaldybės atstovė žada, kad Vilniuje viešųjų tualetų daugės, jau kitąmet jų bus apie dvidešimt. Bet ir dabar jų netrūksta, kas tupia po medžiu, tai arba tingi ieškoti, kaip sako valdininkė, arba nenori mokėti trisdešimties centų. Tad viskas, ką savivaldybė žada tokiems – bus lentelės, nurodančios, kur ieškoti artimiausio viešojo tualeto.
O kam nesinori mokėti – teks važiuoti per pusę miesto ieškant nemokamo. Arba eiti po vyriausybės langais į krūmus. Vilnius nemokamus turi tris. Tačiau padaryti nemokamų tualetų pinigų neturintiems asocialams valdžia nenori.
„Tai mokestis už gyventojų besilankančių drausminimą. Kad neateitų ten asocialūs žmonės ir visą kitą. Tai savivaldybė iš tų pinigų labai daug neuždirba. – O ką daryti asocialiems? – Mes turim ir nemokamų tualetų“, – aiškina savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.
Tik štai prispyrus, vargu ar žmogus važiuos per visą miestą į Kauno gatvę ar Pamėnkalnio gatvę, ar prie Petro ir Povilo bažnyčios.
.jpg)
