Generolas Vėtra buvo žymus partizanų vadas. Jį sušaudė sovietai 1947 m. MGB būstinėje ir užkasė Tuskulėnų parke. Tačiau yra dokumentų, bylojančių, kad prie nacių jis davė įsakymą visus Šiaulių apskrities žydus suvaryti į getus.
„1941–1943 m. jis buvo Šiaulių apskrities viršininkas. Kitaip tariant, nacių kolaborantas. Iš tiesų santykis su Lietuvos piliečiai žydais – mano supratimu, nieko ten gražaus nėra. Tai jo įsakymu Žagarės getas įsteigtas. Jo įsakymu ten žydai buvo suvežti“, - pasakoja politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Vis mažėjantis būrys gyvų Lietuvos laisvės kovų dalyvių sako, kad generolui Vėtrai kabinami kaltinimai prisidėjus prie susidorojimo su žydais yra nieko kito, tik jokiais dokumentais nepagrįstas paskalų mišinys.
„Jis neįvardintas kaip norintis nužudyti ar žudęs žydus. Jis buvo tik kaip apskrities viršininkas. O jei turint omeny ir tą Žagarės getą, jis tuo metu dar ir nebuvo apskrities viršininkas. Buvo Urbutis“, - sako Laisvės kovų sąjūdžio dalyvis Jonas Burokas.
Išties generolo Vėtros asmenybė yra verta išskirtinio dėmesio. Už antisovietinę veiklą Prezidentas Algirdas Brazauskas jį po mirties apdovanojo Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu.
Vėtros gynėjai sako, kad anoks jis čia buvo nacių kolaborantas, jei jį naciai patys kankino. 1943 m. už antinacinę veiklą jis buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Nacių kankinimus jis išgyveno, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui grįžo į Lietuvą, įsidarbino juristu Mokslų Akademijoje ir tapo pogrindžio ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Po metų sovietai jį suėmė, žiauriai kankinę metus galiausiai nuteisė myriop.
„Kitose apskrityse viršininkai išbuvo iki pat pabaigos. O jisai buvo suimtas – tai kodėl, už ką jį tada suėmė?“, - retoriškai klausia J. Burokas.
Tačiau greičiausiai naciai jį suėmė ir ištrėmė todėl, kad jis priešinosi lietuvių stojimui į SS legionus, bet ne už tai, kad priešinosi susidorojimui su Lietuvos žydais.
„Mes labai sunkiai su atmintimi žaidžiam. Kas negalima sovietiniam kolaborantui, tas galima nacių kolaborantui. Ir atvirkščiai“, - mano R. Valatka.
Vilniaus meras generolo Vėtros memorialinės lentos klausimą spręsti pirmiausiai deleguoja pastato savininkui – Mokslų Akademijos bibliotekai.
„Jeigu būčiau to pastato savininkas, aš tą lentą nusikabinčiau“, - sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Esą merui užtenka informacijos, kodėl.
„Man atrodo, kad jeigu yra duomenys, kad žmogus buvo atsakingas už žydų izoliavimą, už jų turto tvarkymą, ir nėra jokių duomenų, kad jis pats kaip nors gelbėjo tuos izoliuotus žydus, tai man kelia rimtų abejonių, ar tokia lenta gali būti“, - mano sostinės meras.
Pastato savininkai linkę dar palaukti papildomos informacijos. Mat ant bibliotekos fasado lenta pakabinta todėl, kad generolas Vėtra čia dirbo.
„Šitoje situacijoje būtų galima raginti specialistus, pirmiausiai tuos, kurie dirba Vilniaus savivaldybėje ir patį gerbiamąjį Vilniaus merą, neskubėti. O surinkti visą įmanomą informaciją ir apie patį asmenį, ir kaip ši lenta atsirado ant Mokslų Akademijos bibliotekos fasado“, - teigi Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas.
Tačiau Vilniaus meras, nukėlęs Žaliojo tilto skulptūras ir taip tapęs herojumi ne tik Vilniuje, bet ir už jo ribų, šiuokart taip lengvai gali ir neišsisukti. Generolas Vėtra turi daug ištikimų ir nuoširdžių gynėjų, tikinčių, kad kalbos apie jo prisidėjimą prie nacių yra tik sovietinės, o dabar ir rusiškos propagandos dalis.
„Taip ir laukėm, mes taip ir prognozavom. Štai nuims Vilnius nuo Žaliojo tilto skulptūras ir prasidės akcija“, - priduria Jonas Burokas.
