Nemažai ekspolitikų sugebėjo rasti užuovėją Seime, o kai kuriuos užklupo nedarbas.
Seimo rinkimai vienus politikus nubloškė į politikos užribį, o kitiems pavyko rasti užuovėją partijoje ar net valstybės institucijose. Antano Nedzinsko ir Sauliaus Stomos pavyzdžiai rodo, kad partijos ne visada pasirūpina saviškiais.
Cirkininkams – vargdienių dalia
Į naujos kadencijos Seimą per 2012 m. spalį vykusius rinkimus pateko tik 76 ankstesnės kadencijos parlamentarai. Daugiau nei 60 buvusių Seimo narių atsidūrė politikos užribyje. Jiems teko patiems ieškotis darbo arba rinkimuose sėkmingiau pasirodžiusių kolegų prašyti, kad įdarbintų.
Visą Lietuvą linksmino Antano Nedzinsko, į Seimą patekusio su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija, pastangos bet kokiais būdais likti ne tik Seimo viešbutyje, bet ir parlamente. Gerus du mėnesius A.Nedzinskas fotografavo Seimo posėdžius ir žurnalistus tikino, esą fotografavimas yra jo aistra. Buvęs parlamentaras neslėpė ryžto sugrįžti į Seimą. Dėl to jis net laikinai išdavė gimtąjį Alytų, bet pakartotinuose rinkimuose Ukmergės apygardoje A.Nedzinsko vėl laukė nesėkmė. Rinkimų prievaizdai jo kandidatūrą atmetė, nes dalis pristatytų 1 002 parašų buvo pripažinti netinkamais. Po šios nesėkmės A.Nedzinsko entuziazmas priblėso, bet jis užsiminė ketinantis dalyvauti 2015 m. savivaldos rinkimuose.
„A.Nedzinskas taip ir netapo politiku, ir jis nėra toks vienintelis“, – sakė Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius. Pavyzdžiui, buvęs parlamentaras Saulius Stoma po nesėkmingų rinkimų emigravo į Airiją, kur dukrai padeda auginti anūkes. Politikės duonos paragavusi Donalda Meiželytė apskritai nedalyvavo rinkimuose, ji, kaip ir Arūnas Valinskas bei Inga Valinskienė, grįžo į pramogų verslą. Iš šoumenų tik A.Nedzinskas vis dar tiki savo politine sėkme.
Skirtingi likimai
„Valstiečių laikraštis“ apklausė maždaug 10 buvusių parlamentarų. Vieniems jų partijos padėjo surasti darbą, tačiau dauguma tapo bedarbiais.
„Nuolatinio darbo neturiu, bet tikiuosi jį surasti“, – pasakojo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijai priklausęs Arminas Lydeka.
Dar iki rinkimų duotuose interviu A.Lydeka kalbėjo, kad jei nebūtų politikas, tuomet dėstytų universitete ir „sugrįžtų prie šokių“. „Šokiams gal jau esu per senas, bet prisimenu, kad ir anksčiau į mano paskaitas susirinkdavo pilnos auditorijos studentų, todėl manau, kad sugebėčiau būti geras dėstytojas“, – sakė A.Lydeka.
Ekspolitikas Seime dirbo net tris kadencijas (nuo 2000 iki 2012 m.), todėl turėjo gauti iki 6 mėnesinių atlyginimų išeitinę išmoką (maždaug 30 tūkst. Lt). Paklaustas, ar pakanka pinigų šeimai išlaikyti, A.Lydeka paaiškino, kad pinigais naudojasi atsakingai, todėl šeimai išsiversti pavyksta. Elgesio protokolo ekspertas džiaugiasi ir tuo, kad po nesėkmingų rinkimų dingo įvairūs prielipos, kurie draugystės su Seimo nariu siekdavo tik dėl jo eitų pareigų.
Panašiai kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausęs Erikas Tamašauskas. „Po rinkimų atsikračiau vadinamaisiais „draugais“ ir tai – geras dalykas“, – tikino E.Tamašauskas.
Po rinkimų jam pavyko įsidarbinti privačioje kompanijoje, tačiau jis neatskleidžia, kurioje. Abu politikai puoselėja planus grįžti prie aktyvios politinės veiklos ir mėginti jėgas 2015 m. savivaldos rinkimuose.
Specialus fondas nevykėliams?
Parlamentaras Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad visoje Europoje gaji praktika, kai valdančiosios partijos parūpina postus savo partijų nariams, ir jis čia neįžvelgia nieko blogo.
„Konservatoriai, kai buvo valdžioje, darė lygiai tą patį. Tačiau gal vertėtų apsvarstyti galimybę laikinai nuo politinės arenos pasitraukusiems politikams mokėti išmokas iš specialaus fondo, – kalbėjo G.Kirkilas. – Pavyzdžiui, Estijoje tokie politikai gauna iki 60 proc. dydžio buvusio savo atlyginimo reguliarias išmokas.“
Tiesa, politologą Laurą Bielinį tokie sumanymai šiurpina.
„Abejoju tokių fondų pagrįstumu, nes tada reikėtų steigti fondą bedarbiams buhalteriams arba pedagogams, – pabrėžė L.Bielinis. – Politikas – tokia pati profesija, kaip ir kitos. Ir jei pasibaigus kadencijai žmogus neranda sau vietos, vadinasi, jis kažką darė ne taip. Tai tik jo bėda.“
Reguliarias išmokas (rentas) gauna tik Kovo 11-osios akto signatarai, patyrę nepriteklių.
Nepriima nei savi, nei svetimi
Po Seimo rinkimų politinės taisyklės „Pasirūpink saviškiu“ visiškai nepaiso liberalai. „Nei man kas siūlė kokias pareigas, nei pats prašiausi“, – prisipažino Liberalų sąjūdžio narys E.Tamašauskas.
Kita vertus, vargu ar liberalai galėtų padėti saviems, nes po Seimo rinkimų patys atsidūrė tolimame užribyje. Pavyzdžiui, liberalcentristo Artūro Meliano svetainė nebeveikia nuo 2012 m. spalio 29 d., nors eksministras yra Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas.
Kito LiCS nario, Algio Čapliko, pompastiškai apsiskelbusio Trečiojo kelio lyderiu, tinklaraštis irgi nebeatnaujinamas nuo praėjusio spalio. Šie politikai tarsi išnyko iš politinio žemėlapio.
Taisyklės „Pasirūpink saviškiu“, atrodo, nesilaiko ne tik liberalai, bet ir antrą vietą per rinkimus užėmę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai. Klaipėdoje Seimo nariu 2008 m. išrinktas konservatorius Evaldas Jurkevičius niekur neranda darbo iki šiol. Jis darbo prašėsi net pas socialdemokratus. „Taip, jis klausė, ar galėčiau jį įdarbinti savo padėjėju, bet kol kas tokios galimybės neturiu. Gal ką nors atras kolegos“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė vienas iš dabartinių Seimo narių.
Socialdemokratai paprastai nepalieka likimo valiai saviškių. Štai į „Litexpo“ valdybą neseniai buvo išrinktas buvęs ūkio ministras Petras Čėsna.
Išvyti nepelnytai?
Kalbėdamas apie politikus nevykėlius, Kauno klinikinės ligoninės psichoterapeutas Vitalius Žukas sakė, kad brandžios asmenybės į Seimą paprastai neina. „Į Seimą eina tie, kurie nori realizuoti savo pasąmonėje nerealizuotus kompleksus. Dažnai tai būna narciziški individai, kurie netikėtai net sau patiems atsiduria Seime“, – sakė V.Žukas.
Psichoterapeutas pamėgino nupasakoti politikų, kuriems rinkimai nepasisekė, vidinę būseną. „Seimas šiems politikams asocijuojasi su valdžia ir autoritetu. Tai rojus, iš kurio jie buvo nepelnytai išvaryti, ir jie bet kokiomis priemonėmis stengsis į tą rojų sugrįžti“, – įsitikinęs V.Žukas. Jis neabejoja, kad beveik kiekvienas į Seimą neperrinktas politikas jau gali būti potencialus psichoterapeutų klientas. „Net eksperimentai su beždžionėmis parodė, kad, praradus valdžią, po mėnesio maždaug 30 proc. sumažėja testosterono kiekis organizme, todėl nesistebiu, kad ir tie politikai dabar jaučiasi blogai, o neperrinkimą kitai kadencijai laiko kažkieno kito, tik ne savo kalte“, – svarstė psichoterapeutas V.Žukas.
Privačios kompanijos paprastai vengia įdarbinti buvusius politikus, todėl ilgainiui kai kurie Seimo nariai patiria nepriteklių. Prasta savivertė buvusius politikus priveda net iki savižudybės. 1997 m. iš gyvenimo savo noru pasitraukė Kovo 11-osios akto signataras Gintaras Ramonas. 2003 msavo pistoletu mįslingomis aplinkybėmis nusišovė 1996–2000 m.Seimo narys Jonas Mocartas.
Papildė padėjėjų armiją
Skirtingai nei kiti eksparlamentarai, Vytautas Kurpuvesas iš Seimo niekur nedingo. Jis šiuo metu dirba Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėju. „Iš Seimo niekur nedingau, bet ir su Seimo nario kėde nebuvau suaugęs, todėl pasitraukimas iš politikos man nebuvo skausmingas“, – aiškino teisininko išsilavinimą turintis V.Kurpuvesas.
Jis pripažino, kad pasirūpindamos saviškiais partijos lengviau spręstų savo narių pamainos problemą. „Dažnai po naujų rinkimų paaiškėja, kad šalį valdyti nebebūna kam“, – sakė V.Kurpuvesas. Jo žodžius iš dalies patvirtina 2008–2012 m. partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijoje dirbusio Dailio Alfonso Barakausko likimas. Po 2012 m. rinkimų D.A.Barakauskas be darbo neliko tik todėl, kad partija saviškiu pasirūpino. „Tvarka ir teisingumas“ jį delegavo į vidaus reikalų ministro postą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje.
Lengviausiai prie naujų gyvenimo realijų pritapo tie ekspolitikai, kuriuos sutiko įdarbinti kolegos savo padėjėjais. Taip buvęs Kaimo reikalų komiteto vadovas Edmundas Pupinis įsidarbino konservatoriaus Kazio Starkevičiaus padėjėju. Tokias pat pareigas gavo Ligitas Kernagis, įsidarbinęs Aurelijos Stancikienės biure, o konservatorius Julius Dautartas talkininkauja Emanueliui Zingeriui. „Kitų parlamentarų padėjėjais įsidarbinę politikai, neabejoju, yra kvalifikuoti padėjėjai, todėl jų įdarbinimo nelaikau ydingu“, – sakė politologas L.Bielinis.
Parlamentarams talkininkauja apie 400 padėjėjų-sekretorių. Jų vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia apie 2 500 Lt per mėnesį.
Komentaras
Pasiūlymų netrūksta
Ligitas Kernagis, eksparlamentaras
Žinoma, visada nesmagu nelaimėti rinkimų, bet atrodo, kad subjektyvios priežastys dažnai lemia labiau nei objektyvūs veiksniai. Jei manęs neišrinko, tai tikrai nereiškia, kad tauta nuo manęs nusigręžė. Turiu informacijos net ir apie juodąsias technologijas, kurios kaip tik ir sugriauna tokių donkichotų viltis atstovauti tautai Seime. Kol kas dar nelabai žinau, kur pasisuks mano kelias, bet pasiūlymų dalyvauti politikoje tikrai turiu. Žinoma, buvo minčių negrįžti į politiką, bet žmonių palaikymas per renginius parodė ką kita. Juk nenusipirkęs bilieto milijono nelaimėsi. O dirbant Seimo nario padėjėju trūksta erdvės asmeninei iniciatyvai. Juk ne visada mano nuomonė sutampa su Seimo nario ir, rodos, net pats galėtum registruoti vieną kitą įstatymo pataisą.
Gediminas Stanišauskas
