Investuoti norisi, bet projektai „užspausti“
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis konferencijoje „NT užkulisiai“ teigė, kad būsto pasiūla rinkoje mažėja dėl to, kad dėl biurokratinių kliūčių tampa vis sunkiau realizuoti projektus.
„Tai čia bendra Lietuvoje situacija, kai žiniasklaida pliekia valdininkus ir tada valdininkai rankinį stabdį užspaudžia – geriau nieko nedaryti, negu sulaukti kritikos. Tad iš tiesų rinkoje mes negalime pasiūlyti tiek, kiek galėtume pasiūlyti. Biurokratija gali būti viena priežasčių dėl ko rinkoje gali būti ženklūs svyravimai. II ketvirtyje manau pasiūlos bus daugiau, gal įveiksim juos (biurokratus – tv3.lt) kaip nors“, – kalbėjo A. Avulis.
A. Avulio teigimu, tik paskutinis kvailys gali atsisakyti investicijų.
„Jei mes norime investuoti 40 mln. eurų, bet mums tiek barjerų pristato, kad tik 20 mln. gali investuoti, tai pralaimi visa valstybė – žmonėms mažiau pasirinkimo, mokesčių mažiau sumokama“, – teigė jis.
Jam pritarė ir „Citus“ vadovas Mindaugas Vangas bei „Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis. Pastarasis pabrėžė, kad valstybė dabar nejaučia jokio atskaitingumo, nes į teismą jos nepaduosi, baudų mokėti neturės.
„Kiek valstybė užmoka už tą uždelsimą? Kai valstybė neranda prie ko prikibti, nuliūsta ir atsitraukia, tu vis tiek lieki nukentėjęs, nes esi stipriai papurtytas: sugaišti su raštais, pinigus leidi advokatams, moki palūkanas bankams, investuotojams ir t.t. Visi nuostoliai lieka tau. Nė vienai institucija neprisimins jokios baudos už tai, kad vilkino procesą. Jei tu skundi viešąjį pirkimą, tave gali į teismą paduoti už tai, jog tu vilkinį procesą. Tu valstybės negali paduoti į teismą. Apie tai reikia garsiai kalėti, nes dabar valstybei nulis atsakomybės. Kiekviena institucija, kiekvienas jos vadovas turi jausti tą atsakomybę“, – sakė D. Dargis.
Parduoti sekasi tik išskirtinesnius projektus
Pirmąjį šių metų ketvirtį nupirkta net 18 proc. mažiau butų. Analitikų teigimu, tai gali būti ženklas, jog rinka išsikvepia, derybinė galia pereina į pirkėjų rankas.
Patys nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia, kad puikiai sekasi parduoti išskirtinius projektus, tačiau niekuo neypatingus darosi vis sunkiau ir sunkiau.
„Konkurencija didėja, projektai pradeda konkuruoti. Yra projektų, kurie sėkmingai parsiduoda, yra kurie vangiai parsidavinėja. Tai rodo, kad žmonės pradeda labiau rinktis būstą. Apeina daug projektų, pasirenką tą, kuris sužavi labiausiai, o kad projektas būtų stiprus, jį reikia kruopščiai padaryti. Smulkesniems NT vystytojams reikėtų partnerių ieškoti, nes išvystyti didelį grąžų projektą yra sunku. Tai ir finansai, ir garantinis aptarnavimas, ir stiprios komandos reikia“, – mano M. Vanagas.
A. Avulis pridėjo, kad kai kurie investuotojai pradeda matyti, jog nebėra taip lengva parduoti būstą ir savo investicijas nukreipia kitur, o ne į nekilnojamojo turto statybas. Tiesa, kalbėdamas apie sumažėjusius pardavimus jis nurodė ne tik demografines priežastis, bet ir kaltino žiniasklaidą.
„Tai būsto pirkimas yra emocinis dalykas. Man vis skambina žurnalistai ir klausia, ar jau yra NT burbulas. Jei nėra NT burbulo Lietuvoje, tai parašykime apie burbulą Švedijoje. Nori atrodo žiniasklaida prikurti burbulų. Ir tai turėjo įtaką daryti. Bet kai Lietuvos bankas išreiškia susirūpinimą, žiniasklaida pakartoja, tas turi įtakos“, – mano A. Avulis.
Kuriamas naujas projektas – „studentų viešbutis“
Kalbėdamas apie naujausias tendencijas NT rinkoje, „Eikos“ generalinis direktorius D. Dargis atskleidė, kad šiuo metu kartu su partneriais vysto projektą, kuriame buto nusipirkti nebus galima. Kol kas šis projektas įvardijamas, kaip „studentų viešbutis“. Ten būtų ne tik įrengti kambariai, bet ir žaidimų kambariai, bibliotekos, mokymosi erdvės. Lietuvoje tai dar nauja, bet pasak jo, užsienyje jau daugybė tokių pavyzdžių.
D. Dargio teigimu, tokios paslaugos Lietuvoje reikia, nes naujoji karta gyvenimą planuoja nebent tris mėnesius į priekį. Jiems nereikia stabilumo, jie patys nepastovūs – vieną dieną Lietuvoje, kitą jau kuriasi kitoje šalyje. Tad šis projektas atitiktų vidutinės trukmės gyvenimo poreikius.
„Šeimos atsiradimas po truputį vėlėja, baigę mokslus dar 5–7 ar net 10 metų gali gyventi vieni. Tai ar jiems daug reikės kvadratų? Jie norės gero kambario, geros infrastruktūros. Naujai kartai labai svarbi bendruomenė, priklausyti kažkam, nebūti vienišam, nes jis daug važinėjasi. Tad toks gyvenimo būdas ( angl. co–living) suteikia galimybę būti bendruomenėje, jie jaučiasi kaip šeima“, – kalbėjo D. Dargis.
