Čečėnų tautybės Maliko ir Chadižat Gatajevų šeima, kurios byla bus nagrinėjama 2013 metų birželio 14 dieną Klaipėdos apygardos teisme, ieško ko nepametusi, – mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas.
Pasak A. Paulausko, klausimas, kurį vėl kelia minėti asmenys, yra seniai išsiaiškintas. „Nebent ten atsirado dar kita mergina“, – ironizavo jis portalui balsas.lt, komentuodamas klausimą dėl čečėnų poros globotinės ir Lietuvos saugumo pareigūno seksualinių ryšių.
Klausimas, pasak A. Paulausko, buvo išsiaiškintas dar iki jam tampant komiteto pirmininku, tad analizuoti nelabai yra ką.
Pasak jo, nacionalinio saugumo problemos nelabai čia ir esama. „Jei mama nori nustatyti, kas yra vaiko tėvas, tegul kreipiasi į teismą? Kur čia nacionalinio saugumo problema, nesuprantu“, – sakė politikas portalui balsas.lt.
„Jei jie nori teisingumo, kol vyksta byla, turėtų klausti teisėjo. Jei nori viešųjų ryšių, tai komentuoti turėtų viešųjų ryšių specialistai“, – portalui balsas.lt situaciją komentavo Seimo NSGK vadovas ir siūlė nesureikšminti nuo teisėsaugos besislapstančių žmonių pretenzijų.
M. Ch. Gatajevai, šiuo metu gyvenantys Suomijoje, įtaria, kad prieš juos kurpiant baudžiamąją bylą buvęs VSD pareigūnas naudojo jų globotinės merginos seksualinio ryšio pagrindais išgautus parodymus.
Kai kuriems Seimo nariams tokie įtarimai atrodo verti tyrimo.
***
Ch. Ir M. Gatajevai, kaip jau skelbė balsas.lt, būtent teisiškai ir elgiasi – prašo Klaipėdos apygardos teismui pateikti 2010 birželio 2 dienos VSD pranešime minimo DNR tyrimo originalius dokumentus. Prašyme nurodoma VSD darbuotojo Donato Šumskio DNR tyrimo originalius dokumentus prijungti prie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr.1A-100-417-2013 medžiagos.
VSD dar 201 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija Gatajevų baudžiamąją bylą nagrinėja (vėl ją atsivers 2013 metų birželio 14 dieną) pagal šių kaltinamųjų ir prokuratūros apeliacinius skundus dėl 2009 metų birželio 4 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio.
Juo Gatajevai pripažinti kaltais už nesmarkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, savivaldžiavimą pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisti subendrintomis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Praėjus keliems mėnesiams Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės.
Vėliau Ch. ir M. Gatajevai pasitraukė į Suomiją ir Lietuvos teisėsaugai nepavyko įrodyti minėtos valstybės institucijoms, kad juos verta išduoti. 2010 metų pradžioje iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą išduoti sutuoktinius Lietuvai.
Galiausiai byla ėmė bliūkšti. Tų pačių metų kovo 23 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, kaip neobjektyvų ir šališką, panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį sutuoktiniams ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Tada buvo panaikintas ir išduotas Europos arešto orderis.
Suaugę Ch. ir M. Gatajevų globotiniai paliudijo apie smurtą, kuriuo Lietuvos saugumiečiai prievartavo duoti parodymus prieš juos išauginusius žmones.
Balsas.lt primena, kad kaltinimai čečėnams buvo grindžiami 20-metės Sedos Esimbajevos parodymais apie buitinį konfliktą su globėjais. Vėliau žiniasklaida skelbė, kad pagrindine čečėnų šeimos kivirčų priežastimi tapo Sedos santykiai su vedusiu vyru – VSD pareigūnu.
Persekiojamos čečėnų šeimos rėmėjus visą laiką stebino aktyvus VSD pareigūnų dalyvavimas byloje, kuri daugių daugiausiai atrodo kaip elementarus buitinis konfliktas ar ginčas dėl tikro ar tariamo smurto artimoje aplinkoje.
