Projekte, kurį trečiadienį svarsto NSGK, taip pat rašoma, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ įdiegta Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonės „Iževskij radiozavod“ pagaminta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais ir turi būti pakeista patikimo gamintojo įranga.
Išvadas komitetas žada tvirtinti iki trečiadienio vakaro, vėliau jas dar turės svarstyti visas Seimas.
„Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sutartys – ministru tapus E. Masiuliui
Išvadų projekte nurodoma, kad schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijos įmonių ir įstaigų rangos konkursus, kurie užtikrintų pelningą „Mitnijos“ veiklą, „MG Baltic“ pradėjo kurti 2009-ųjų gruodį, kai susisiekimo ministru tapo su koncernu siejamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
Teigiama, kad „MG Baltic“ per žiniasklaidą ir E. Masiulį tiesiogiai spaudė tuometinę „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę dėl blogos įmonės veiklos, po to per tarpininką, E. Masiulio rekomenduotą buvusį geležinkelių darbuotoją, organizuodavo susitikimus su tuometiniu įmonės generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka – juose buvo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės.
„Nuo 2009-ųjų vasario „MG Baltic“ ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovų susitikimai vyko beveik kiekvieną mėnesį, kartais po kelis kartus. Veiksmus koordinavo Raimondas Kurlianskis, neoficialių susitarimų eigą kontroliavo Darius Mockus“, – rašoma NSGK tyrimo išvadų projekte.
Anot projekto, tai leido „MG Baltic“ atstovams užtikrinti „Mitnijai“ ilgalaikį sėkmingą dalyvavimą „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose. Juose pagrindinė „Mitnijos“ partnerė buvo bendrovė „Kauno tiltai“, su kurios buvusiu vadovu Nerijumi Eidukevičiumi koncerno atstovai palaikė glaudų nuolatinį ryšį.
„Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009–2013 metais laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų, kurių bendra vertė (su PVM) viršijo 1 mlrd. litų (apie 290 mln. eurų – BNS). Tai sudarė apie 10 proc. visų „Lietuvos geležinkelių“ pirkimų“, – nurodoma projekte.
Jame pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2009 metų nebuvo sudarę nė vienos sutarties su „MG Baltic“ susijusiomis įmonėmis.
Geležinkelių naudojama rusiška sistema – nesaugi
Anot svarstomų išvadų, „Lietuvos geležinkelių“ naudojama rusiška KLUB-U sistema kelia riziką nacionaliniam saugumui. Sistemą įrengė specialistai iš Rusijos, ji leidžia palydoviniu ryšiu nustatyti lokomotyvo buvimo vietą realiu laiku, turi automatinio stabdymo ir greičio reguliavimo bei kitas funkcijas – dalis jų gali būti aktyvuotos nuotoliniu būdu, naudojantis Rusijos palydovinio ryšio sistema.
„Lietuvos geležinkeliai“ pirmą kartą sistemą KLUB-U įsigijo 2005-2006 metais pagal sutartį su Rusijos bendrovės „Kolomensky zavod“ antrine įmone Estijoje „Kolomna Energy Service“. Geležinkeliai pirko keturis šilumvežius su visa įranga, įskaitant ryšio priemones ir saugumo sistemą KLUB-U.
Vėliau geležinkeliai tęsė KLUB-U diegimą ir dabar ji yra įdiegta visuose lokomotyvuose, įskaitant ir naujausios kartos Vokietijoje pirktus „Siemens“.
NSGK paaiškinimus teikęs S. Dailydka pažymėjo, kad KLUB-U sistema leido automatizuoti procesus ir išspręsti daug dar iš sovietinių laikų paveldėtų problemų. Anot jo, sistema taip pat svarbi dėl galimų kritinių situacijų, pavyzdžiui, užgrobus lokomotyvą, jį būtų galima sustabdyti iš Eismo valdymo centro.
S. Dailydka pabrėžė, kad 2014 metais prasidėjus Ukrainos ir Rusijos konfliktui, įmonė pradėjo domėtis kitomis analogiškomis sistemomis, nagrinėjo Latvijos ir Estijos patirtį, buvo svarstymų panaikinti galimybę sistemą valdyti per palydovinį ryšį, tačiau tam nesiryžta. S. Dailydka taip pat sakė, kad iki 2015 metų jis nebuvo gavęs kokių nors įspėjimų dėl KLUB-U keliamos grėsmės, apie tai jis laišku, kurio siuntėjo neatsimena, buvo informuotas tik 2015 metais.
Išvadų projekte pabrėžiama, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra strateginė įmonė, tačiau KLUB-U keliama grėsmė nacionaliniam saugumui nebuvo vertinta nei po 2008 metų Rusijos agresijos Gruzijoje, nei po 2014 metų – Ukrainoje. Taip pat pažymima, kad KLUB-U funkcinės galimybės nebuvo įvertintos Lietuvos mobilizacijos ir priimančiosios šalies įstatymo požiūriu.
Tik pernai rugsėjį „Lietuvos geležinkeliai“, siekdami užtikrinti KLUB-U saugumą, surengė hibridinio saugumo pratybas – po jų KLUB-U sistemos serveris lapkritį atjungtas nuo eismo valdymo sistemos ir išjungtas iš geležinkelių tinklo.
Pasak tyrimo išvadų projekto, „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai yra adekvatūs, šiuo metu bendrovė šią riziką kontroliuoja.
