Žiniasklaidą pasiekė dar viena Edwardo Snowdeno nutekintų NSA slaptų dokumentų porcija. Vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ rašo, jog NSA sugeba gauti prieigą prie kompiuterių dar prieš jų pardavimą. Tai reiškia, jog tiek kompiuteriuose, tiek ir kituose elektronikos įrenginiuose galima lengvai įdiegti šnipinėjimo įrangą (tiek fiziniu, tiek programiniu pavidalu).
NSA padalinys TAO (Tailored Access Operations) užsiima sudėtingomis sistemomis, kurias labai sunku „nulaužti“ . Šis padalinys yra atsakingas už tai, kad būtų gauta prieiga prie labai gerai apsaugotų valstybinių komunikacinių tinklų, kuriais naudojasi aukščiausi šalių vadovai.
NSA TAO atstovai taip pat bendradarbiauja su CŽV ir FTB, kartu vykdomos vadinamosios „delikačios užduotys“, pavyzdžiui, naudojama speciali įranga, kad būtų prasiskverbta į žemynus jungiančias komunikacines optinio pluošto magistrales, nutiestas vandenynų dugnu.
Siekdamas įgyvendinti savo tikslus, NSA padalinys perimdavo elektroninę įrangą, kad joje įdiegtų šnipinėjimui skirtą programinę įrangą. Vėliau viskas patekdavo užsakovams, tik vidinės sistemos jau nebūdavo saugios. Sprendžiant iš nutekintos informacijos, NSA sukurdavo reikiamas saugumo sistemų spragas kompiuteriuose, kietuosiuose diskuose, maršrutizatoriuose ir kituose įrenginiuose. Minima „Dell“, „Cisco“, „Seagate“, „Western Digital“, „Samsung“, „Huawei“ ir kitų kompanijų produkcija.
„NSA iš savo instrumentų rinkinio gali parinkti raktą, kuris atrakins bet kurią spyną. Nėra jokio skirtumo, kokias sienas stato įvairios kompanijos – panašu, kad NSA specialistai jas apėjo. Keičiami BIOS, bazinės sistemos atskirose pagrindinių plokščių mikroschemose, atsakingose už kompiuterio paleidimą. Tokie šnipų įsiskverbimai daugumoje atvejų išlieka nepastebėti kitų apsaugos programų, sekimo sistemos išlieka ir po kietojo disko formatavimo, ir po naujos operacinės sistemos įdiegimo“, – rašoma „Der Spiegel“ žurnalisto Glenno Greenwaldo ataskaitoje.
Taip pat paminėtas ir 50 puslapių apimties instrumentų ir metodų (brangiausių iš jų kaina sudaro apie 250 000 JAV dol.) katalogas, kuris NSA specialistų vadinamas ANT (Advanced/Access Network Technology). Jis leidžia gauti prieigą prie norimų įrenginių.
Pavyzdžiui, specialią mikroschemą naudojantis monitoriaus kabelis, kuris leidžia matyti išvedamą į ekraną vaizdą, kainuoja 30 dol. Speciali USB atmintinė (nors ir neišsiskirianti savo išvaizda iš įprastų), kainuojanti jau 20 000 dol., leidžia gauti ir išsiųsti duomenis naudojant maskuojamą radijo ryšį.
Speciali aktyvi GSM bazinė stotis, kuris apsimeta kurio nors operatoriaus stotimi, kainuoja 40 000 dol. Esant reikalui, gali būti perimamos ir „Windows“ siunčiamos sisteminės klaidos, kurios leidžia NSA identifikuoti problemas ir pasiųsti reikiamą „Trojos arklį“.
