Prieš porą savaičių Norvegijoje įvykdytų terorų aktų priežastis galėjo būti ir Europoje pernelyg įsivyravusios liberalizmo idėjos, teigė diskusijos „Kas atsitiko Norvegijai? Atsitiktinumas, dėsningumas, tendencijos..?“ dalyviai.
Naujienų agentūroje ELTA trečiadienį surengtoje diskusijoje kalbėta, ar Anderso Behringo Breiviko, įvykdžiusio teroro aktus Norvegijoje, veiksmai buvo sąmoningai apgalvotas žingsnis, vedamas ideologijos, kurią sąlygojo Europoje įsivyravęs liberalizmas, ar tiesiog nepakaltinamos psichikos žmogaus elgesio pasekmė.
Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, Norvegijoje atsitiko įvykis, kokio nenori jokia valstybė ar pilietinė visuomenė. Jo vertinimu, nusikaltimai daromi dėl įvairiausių motyvų ir kartais pasitaiko masinių žudynių. Pareigūnas priminė 1998-uosius, kai Lietuvoje netoli Vilniaus esančiame kaime buvo nužudyti 7 žmonės.
„Sunku komentuoti motyvaciją Norvegijoje, tai, manau, atsakys tyrimas, tačiau tokie kraštutiniai veiksmai, kai savo pozicijas, matymą arba ideologiją išreiškia atimdamas gyvybę iš kitų žmonių, yra protu sunkiai suvokiamas elgesys. Galbūt apie tai galės daugiau pasakyti tyrėjai, kai apklausinės patį žudynių autorių, išgirs iš jo motyvaciją. Tačiau ta informacija, kurią turime iš žiniasklaidos, yra labai įdomi, prieštaringa, tačiau ji netiksli, yra iš įvairiausių šaltinių, kurie irgi negali būti visiškai objektyvūs“, – kalbėjo V. Račkauskas.
Žalgirietis Gediminas Jakavonis suabejojo, ar A. B. Breivikas veikė vienas. Tai esą liudija, jog jo naudoti sprogmenys buvo profesionaliai pagaminti, įvykio mastas. Be to, įtarimų kelia ir tai, kad žudikas šaudydamas rankose laikė raciją. Tiesa, generalinio komisaro pavaduotojas daro išvadą, kad A. B. Breivikas ilgai ir metodiškai ruošėsi išpuoliui ir, ko gero, veikė be bendrininkų.
Pareigūnui pritarė filosofė Nida Vasiliauskaitė, bet, nesulaukus ekspertų išvadų, nekorektiškomis vadino kalbas, jog žudikas esą yra psichiškai nesveikas. Anot jos, A. B. Breiviką vaizduoti psichiniu ligoniu yra patogu, nes tokiu būdu nelieka politinių ir socialinių problemų.
„Tada nereikia sakyti, kas šitoje visuomenėje vyksta, aiškintis, kokios galbūt yra rimtesnės problemos ir tendencijos. Tiesiog tas atvejis būna toks keistas, pavienis, ideosinkretiškas ir galima tik patraukti pečiais ir viską suvesti į kažkokias vaikystės problemas. Tokia pozicija yra patogi, kol nekeliama visuomenėje panika, bet toli gražu iki adekvataus situacijos vaizdo. Galų gale net nėra visiškai svarbu, ar tas asmuo turi kažkokių psichinių problemų, ar neturi, ir mes tikrai nesame tie žmonės, kurie gali apie tai pasakyti, bet net jei ir turi, tai nieko iš principo nekeičia todėl, kad tai, kaip tas įvykis buvo ištransliuotas, koks buvo paskelbtas manifestas, kaip pats asmuo motyvuoja savo veiksmus ir daugybė žmonių išgirsta ir supranta, yra politinis įvykis“, – dėstė pašnekovė.
N. Vasiliauskaitė žudiko galimą patologiją prilygino nacizmui Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Kita vertus, teigė, kad ir psichinis ligonis gali turėti politines pažiūras.
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Algirdas Patackas svarstė, kad čia įvelta ne tik politika, bet ir ideologija, istorija. Norvegijos tragediją A. Patackas pavadino tam tikru „virsmo tašku“.
„Ta yra antpuolis, sąmoningai ar nesąmoningai, prieš jėgas, intelektualinę jėgą, kuri pastaruoju metu bunda, stiprėja, ryškėja, atsigauna. Ją įvardinti galima visaip: konservatyvūs, tautiški, tradiciški mąstymai“, – kalbėjo A. Patackas.
Analogų A. B. Breiviko veiksmui signataras ieškojo kryžiaus karų epochoje.
„Turbūt visi skaitė Dostojevskio “Brolius Karamazovus„, kas gi nužudė Karamazovų tėvą? Broliai Ivanas, Dmitrijus ir nesantuokinis sūnus Smerdiakovas. Tai reziumė, kad tiesioginis žudikas – Smerdiakovas, tačiau intelektualinis žudikas yra Ivanas. Tai intelektualinės nuodėmės yra daug sunkesnės, žiauresnės. Šiuo atveju Smerdiakovas yra Breivikas, o kas yra Ivanas, kas sumanė visą šitą?“, – klausė A. Patackas ir apgailestavo, kad neretai apeliuojama į tautinius interesus ginančiuosius.
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas neabejojo, kad A. B. Breivikas vienas teroro aktų padaryti negalėjo. Jo vertinimu, A. B. Breivikas norėjo atkreipti Europos visuomenės dėmesį į problemą, kuri susidarė visiškai nekontroliuojamai leidus imigracijai plūsti į Europą.
„Keliu tą patį klausimą: ar Norvegija, Airija, Lietuva, Anglija, Šveicarija yra ten gimusių žmonių valstybės ir teritorijos, ar visų norinčiųjų tose teritorijose gyventi? Ir iš esmės visa Europa kelia šį klausimą ir nuo atsakymo į tą klausimą priklauso ir šito įvykio įvertinimas, ir daugelio kitų.
Šiandien atsakymai yra du: vieni sako, kad praktiškai nebėra jokio žmogaus santykio su valstybe per pilietybę. Mes galime atvažiuoti ir apsigyventi ten, kur tu nori. Tai – liberalus požiūris. Ir yra kitas požiūris, kuris sako, kad čia yra mūsų šimtmečiais kurta šalis“, – svarstė R. Paulauskas.
Jis teigė neabejojąs, kad A. Patacko įvardintas intelektualus žudikas yra liberali ideologija, dešimtmečiais kūrusi mitus, kad visiškai skirtingų prigimčių ir rasių žmonės gali kartu gyventi.
„Tiek Breivikas, tiek jo aukos, tiek tie patys musulmonai, prieš kuriuos jis nusiteikęs, iš esmės yra liberalios ideologijos aukos“, – apibendrino signataras.
