Norvegijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, leidžiantį homoseksualistams tuoktis ir įsivaikinti vaikų, taip pat dirbtinai apvaisinti lesbietes.
Įstatymas po karštų debatų buvo priimtas 84 balsais prieš 41.
Trys valdančiosios centro kairės partijos, taip pat opozicinės liberalų ir konservatorių partijos pritarė naujovei, o prieš balsavo krikščionys demokratai ir kraštutinė dešinioji Pažangos partija.
Taigi ši Skandinavijos valstybė, kurioje iki 1972 metų homoseksualistai buvo už įstatymų ribų, tapo šeštąja pasaulio šalimi, kur įteisintos vienos lyties sąjungos.
"Šis sprendimas savo reikšme prilygsta visuotinio balsavimo teisei ir mūsų įstatymui dėl lygių galimybių", - per debatus sakė Darbo partijos pranešėja Gunn Karin Gjul (Gun Karin Jul).
Ypač karšta kova užvirė dėl įstatymo normos, suteikiančios lesbietėms teisę į dirbtinį apvaisinimą. Ši norma taip pat apima reikalavimą identifikuoti spermos donorą, kad lesbietės vaikas, sulaukęs 18 metų, galėtų susisiekti su savo tėvu.
"Mes dabar kuriame sistemą, kur tėvas yra redukuojamas iki spermos mėginio", - reiškė apgailestavimą kraštutinių dešiniųjų parlamentaras Ulfas Erikas Knudsenas.
Prie parlamento debatų metu protestavo siūlomo įstatymo priešininkai, kurie laikė iškėlė plakatus su užrašais "Ar tėvų jau nebereikia?" ir "Parlamentas neturi mandato pakeisti gamtos dėsnių".
Medicinos darbuotojams, kurie pagal savo įsitikinimus nepasirengę atlikti dirbtinį apvaisinimą, leidžiama atsisakyti šios procedūros.
Gėjų santuokų įstatymas įsigalios šių metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje ir pakeis vadinamąjį Partnerystės įstatymą, priimtą 1993 metais ir leidžiantį Norvegijos homoseksualistų civilines santuokas.
