„Teismas nusprendė, kad sąlygos kalėjime sudaro nežmonišką elgesį“, – pareiškė Olso apygardos teismas.
Nurodoma, kad šis dešiniojo ekstremisto penkerius metus trukęs izoliavimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 3-iąjį straipsnį. Tačiau teisėja Helen Andenaes Sekulic nutarė, kad A.B.Breiviko teisė susirašinėti, garantuojama konvencijos 8-uoju straipsniu, nebuvo pažeista.
37-erių ultradešinysis ekstremistas kovo mėnesį teisme, pradėjusiame svarstyti jo ieškinį, sakė dabar esąs neonacis ir prašė atšaukti jam taikomus apribojimus susirašinėjimui ir lankymuisi, kad galėtų bendrauti su savo šalininkais. Valstybės teisininkai tvirtino, kad A.B.Breiviką reikia izoliuoti, nes jis esąs „nepaprastai pavojingas“, ir sakė, kad jo sąlygos – galimybė naudotis žaidimų konsolėmis, treniruočių įranga, trimis kameromis įvairiai veiklai – „atitiko leistinas ribas“, nurodytas Europos konvencijoje. Vienoje kameroje jis gyvena, kitoje studijuoja, trečioje atlieka fizinius pratimus. Jis turi ir televizorių, rašomąją mašinėlę, knygų bei laikraščių.
Norvegija didžiuojasi savo humaniška kalėjimų sistema, kuria siekiama labiau reabilituoti negu nubausti nusikaltėlį A.B.Breivikas kaltino valstybę pažeidus du Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, kurie draudžia „nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamam“, taip pat garantuojantį teisę į „privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“ ir „susirašinėjimą“.
Geras elgesys ir galvos skausmai
Kalinys skundėsi apatija, galvos skausmais, nemiga ir sunkiu dėmesio sutelkimu, tvirtino, kad dėl šių priežasčių nuo gruodžio jis negali tęsti savo politikos mokslų studijų. „Ataskaitose, (kurias pateikė nuolat kalėjime jį stebintys slaugytojai), matoma, kad jo emocinė būklė ir jo bendravimas su medicininiu personalu visada buvo visiškai adekvatus“, – nurodė pietinėje Norvegijos dalyje esančio Šieno kalėjimo, kuriame nuteistasis atlieka bausmę, gydytojas Bjornas Draugedalenas.
„Jo elgesys yra geras ir ramus. Jis aiškiai protauja... Neatrodo, kad jam tai (įkalinimas) labai atsilieptų“, – pridūrė B.Draugedalenas.
„Nusikaltimai, kuriais buvo apkaltintas mano klientas, su tuo nesusiję“, – teisininkas Oysteinas Storrvikas sakė teismui per ketvirtą ir paskutinį posėdį dėl 37 metų nuteistojo pateikto ieškinio prieš Norvegijos valstybę.
„Žmogui, kuris yra visų nekenčiamas, įstatymas tampa paskutine galimybe užsitikrinti savo esmines teises“, – pridūrė advokatas, prašydamas teismo neatsižvelgti į „populiarius įsitikinimus“ apie A.B.Breiviką. Dėl saugumo priežasčių jo ieškinio nagrinėjimas vyko už aukštų pilkų sienų – sporto salėje griežčiausio saugumo Šieno kalėjime, kur laikomas šis žudikas ir kuris yra už maždaug 130 km į pietvakarius nuo Oslo.
Išnaudojo savireklamai
A.B.Breivikas šias keturias nagrinėjimo dienas mėgino panaudoti savo ekstremistinių pažiūrų skleidimui. Pradedant nagrinėjimą, jis iškeldamas ranką pasisveikino nacių gestu, sakė esąs nacis, ir net palygino save su Nelsonu Mandela. 2012 metų rugpjūtį A.B.Breivikui buvo skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė – 21 metai laisvės atėmimo (šis terminas gali būti pratęstas, jei kalinys pasirodys esąs pavojingas), išnagrinėjus bylą, kuria įrodyta, kad jis nužudė aštuonis žmones surengdamas sprogdinimą prie vyriausybinių pastatų komplekse Osle, taip pat nušovė dar 69 žmones, daugiausiai paauglius, Utiojos saloje, tuometės valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje.
Šaltakraujiškas žudikas
Policininko uniformą apsivilkęs A.B.Breivikas 1 val. 13 min. klaidžiojo po šią salą ir metodiškai žudė jaunuolius, kurių beveik 600 buvo susirinkę į Norvegijos dominuojančios partijos, kurią šis ekstremistas kaltino multikultūralizmo įsigalėjimu, stovyklą. Po sprogdinimo Osle ir šaudymų Utiojos saloje netoli sostinės suimtas A.B.Breivikas buvo laikomas atskirtas nuo kitų kalinių, jo ryšiai su išoriniu pasauliu yra griežtai kontroliuojami. Jo laiškai yra cenzūruojami kalėjimo pareigūnų, kad nuteistasis negalėtų sukurti „ekstremistų tinklo“, nurodė pareigūnai. Jo pasimatymai, kurie yra reti, beveik visada būna susitikimai su profesionalais, su kuriais A.B.Breivikas kalbasi per stiklinę pertvarą.
Norvegijos teisinės sistemos išbandymu laikoma byla gali vėl atverti skausmingų žaizdų šalyje, kuri uoliai stengėsi, kad pražūtingiausios nuo Antrojo pasaulinio karo atakos vykdytojas nugrimztų į užmarštį. A.B.Breivikas „gavo ko norėjo“, per šaudymus Utiojoje gyvas likęs Viljaras Hanssenas kovo mėnesį parašė savo „Twitter“ žinutėje.
„Jis yra garbinamas kraštutinių dešiniųjų sluoksnių ir gali skleisti neapykantą iš savo kameros“, – pridūrė V.Hanssenas. A.B.Breivikas peršovė V.Hansseną keturiomis kulkomis, iš kurių viena pataikė jam į galvą.
„Tačiau didžiuojuosi ir esu laimingas, gyvendamas stabilioje teisinėje valstybėje, kur įstatymai galioja kiekvienam. Tai šiuolaikinės demokratijos kertinis akmuo“, – rašė jis. Šį trečiadienį teismas nurodė valstybei išmokėti A.B.Breivikui 331 tūkst. Norvegijos kronų (35 tūkst. 850 eurų).
