Marianne Bremnes buvo Norvegijos šiaurėje tuo metu, kai jos šešiolikmetė dukra Julie mobiliuoju telefonu atsiuntė žinutę apie tai, kaip ji slepiasi nuo ginkluoto nusikaltėlio Utojos saloje.
Moteris papasakojo BBC žurnalistui, kad, kai Julie paskambino jai ir pasakė, kad kažkas šaudo, ji dar nesuprato visos situacijos rimtumo.
„Pirmą kartą ji man paskambino 17.10 ir pasakė: “Mama, čia kažkoks išprotėjęs vyras šaudo„. Ji paprašė, kad iškviesčiau policiją, o aš jai liepiau man rašyti kas penkias minutes, kad žinočiau, kad ji gyva“.
Bet kai policija pasakė jai, kad jie gavo pranešimą apie artilerijos ugnį ir apie incidentą pradėjo kalbėti per žinias, ji pradėjo labai jaudintis. Kai mergina pradėjo rašyti motinai, ji ėmė dar labiau jaudintis. Pirmoji žinutė buvo apie tai, kad policija turi paskubėti. Julie ir dar keli žmonės bandė slėptis už uolų.
„Su ja buvo keturi žmonės. Du iš jų stipriai panikavo. Aš didžiuojuosi ja, kad ji nepanikavo – dabar aš žinau, kad ji tiesiog bandė nuraminti kitus. Mano vyras buvo su manimi – jis skambino seneliams ir policijai. O aš turėjau palaikyti kontaktą telefonu su dukterimi“.
Kai moteris sužinojo, kad jos dukra saugi, ji pajuto didelį palengvėjimą.
„Mes verkėme – ir jis, ir aš, ir ji, visi verkė. Kai viskas baigėsi, ji paskambino iš valties ir niekaip nebegalėjo valdyti savo emocijų“, – pasakojo M. Bremnes. Dukra papasakojo motinai, kad visi tarsi atsidūrė kare be galimybės gintis.
Pasak moters, mažiausiai penki geri jos dukros draugai žuvo per nusikaltėlio ataką. Dabar Julie jau yra pakankamai rami, tačiau pati kalbėtis su žiniasklaida atsisakė.
„The Daily Mail“ publikuoja dramatišką motinos ir dukters susirašinėjimą:
Julie: Mamyte, pasakyk policijai, kad paskubėtų. Žmonės čia miršta!
Mama: Aš stengiuosi, Julie. Policija jau atvykta. Ar gali man paskambinti?
Julie: Ne.
Julie: Pranešk policijai, kad čia išprotėjęs vyras laksto aplink ir šaudo žmones.
Julie: Jie turi paskubėti!
Mama: Policija viską žino. Negerai, Julie. Policija kaip tik dabar mums skambina. Kas penkias minutes duok ženklą, kad tu gyva, prašau.
Julie: Gerai.
Julie: Mes išgyvename!
Mama: Aš suprantu, mano mergaite. Pasilik uždangoje, niekur nejudėk. Policija jau pakeliui, jei dar neatvažiavo. Ar matai sužeistųjų ar žuvusiųjų?
Julie: Mes slepiamės už uolų pakrantėje.
Mama: Gerai. Ar paprašyti senelio atvažiuoti tavęs pasiimti, kai jau viskas bus pasibaigę? Kai turėsi galimybę.
Julie: Taip.
Mama: Mes tuoj pat susisieksime su seneliu.
Julie: Myliu tave, nepaisant to, kad kartais šaukdavau ant tavęs.
Julie: Ir aš nepanikuoju, nepaisant, kad labai bijau.
Mama: Žinau, mano mergaite. Mes tavimi didžiuojamės. Ar vis dar girdi šūvius?
Julie: Ne.
18.15
Mama: Ar girdėjai ką nors naujo iš kitų žmonių? Senelis jau pakeliui.
Julie: Policija jau čia.
Mama: Šaudantis vyras vilki policijos pareigūno uniformą, būk atsargi. Kas vyksta?
Julie: Jis vis dar šaudo!
Mama: Visur per naujienas rodo Utojos salą. Būk atsargi!
Norvegijos tragedijos aukos:
