Moteriai išėjus pavedžioti šunį, ji su vyru dar susiskambino telefonu, likus vos kelioms minutėms iki nelaimės. Norvegijoje nelaimė jau vadinama didžiausia modernių laikų katastrofa šalyje. Gelbėtojai ieško dešimties pradingusių žmonių.
Iš oro filmuotuose vaizduose matyti, kad kai kurie namai stipriai apgadinti, o kai kurie apskritai nugarmėjo su visomis žemėmis.
Nelaimė įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį, nedideliame Asko miestelyje, esančiame maždaug už 25 kilometrų nuo sostinės Oslo. Šiose apylinkėse gyvena nemažai Norvegijoje dirbančių lietuvių, ir baiminamasi, kad slenkantis molis galėjo pasiglemžti lietuvės Rasos Lasinskienės gyvybę, kuri tuo metu, 4 ryto, vedžiojo šunį ir kalbėjosi telefonu su namuose likusiu vyru.
„Jinai sako nebetoli, jau viskas, tuoj būsiu. Aš tada padėjau ragelį ir tada prasidėjo, tada bandžiau skambinti, jau vsio, telefonas išjungtas. Nėra ryšio. Aš kaip tik sniegą kasiau. Taip, ten toliau, su šuniu. Kaip tik iš tos pusės ateidinėjo žemyn ir taip tas įvyko viskas, aš jos nemačiau, dar bandžiau rėkt, bet tamsu, elektra dingo, viskas dingo iš karto ir tiek žinių“, – sako dingusios lietuvės vyras Ramūnas Lasinskas.
Lietuvė su vyru Norvegijoje gyveno jau 14 metų, šalyje ir jų vaikai, tiesa, jie jau suaugę ir gyvena atskirai. Nuošliauža lietuvę pradangino jos gimtadienio dienos rytą – vakar jai suėjo 49-eri. Ir nors gelbėtojai sako besitikintys rasti išgyvenusiųjų katastrofą, tačiau artimieji vilčių jau nebeturi.
„Ne. Sūnus kalbėjo, bet ten… nėra šansų, kad būtų, nežinau. Kas ten žino, aišku, tokia nuošliauža, iš kur ten gali… šansų faktiškai nėra. Nulis“, – pasakoja R. Lasinskas.
„Mes bendraujame ir su lietuviais, gyvenančiais tame regione, apskritai bendraujame ir su policija, parašėme oficialų kreipimąsį į regiono policiją dėl galimai dingusios mūsų tautietės, laukiame atsakymo“, – teigia ambasadorius Norvegijoje Jonas Paslauskas.
Po nelaimės gelbėtojai vis dar ieško 10-ies dingusių gyventojų, dar 10 buvo sužeisti, vienas jų sunkios būklės. Iš vietovės evakuota jau beveik pusantro tūkstančio gyventojų.
„Tai yra didžiausia šitokio tipo katastrofa modernios Norvegijos istorijoje, nuošliauža didžiausia. Problema yra ta, kad labai sunku prieiti prie tos vietos dabar, ir ten tik su malūnsparnių pagalba gelbėtojai yra nusileidę į tą vietą“, – kalbėjo J. Paslauskas.
„Ten yra toks dirvožemis, pusiau kaip su moliu, kuris paskui su vandeniu atsiskiedęs pasidaro kaip masė tokia, kuri viską ir įtraukia į vidų“, – teigia Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkė Violeta Dobrovolskienė.
Gelbėjimo darbus apsunkina ir tai, kad nuošliauža vis dar juda. Gelbėtojai praneša, kad kai kuriuos namus žemė nunešė net iki 400 metrų nuo vietos, kur jie stovėjo. Be to, neaišku, ar vis dar stovi namas, kuriame lietuviai gyveno.
„Pas sūnų. Bet kaip stovėjau, taip ir atėjau. Be dokumentų, be nieko. Telefonas tik liko, bet ir tai be pakrovėjo“, – sako R. Lasinskas.
Tai ne pirmoji nuošliauža Norvegijoje, kurios epicentre atsiduria ir lietuviai. Prieš ketverius metus 420-ies metrų pločio ir 270 metrų ilgio žemių nuošliauža pražudė 3 miško darbininkus iš Lietuvos. Asko miestelis, kuriame užvakar įvyko nelaimė, nuo šios vietos nutolęs vos per kelis kilometrus.
