Norvegija ligi šiol yra įsipareigojusi laikotarpiu nuo 2023 m. iki 2027 m. suteikti apie 6,8 mlrd. eurų karinės ir civilinės pagalbos.
Ministras pirmininkas Jonasas Gahras Store‘as šį savaitgalį užsiminė, kad ši suma gali būti didinama.
„Kalbame apie ženklų padidinimą – noriu pasakyti, kad tai tikrai svarbu ir lyginant su tuo, ką esame padarę ligi šiol“, – kalbėdamas Osle surengtoje spaudos ministerijoje pasakė užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide‘as.
Ministras, kuris praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje, pridūrė, kad sprendimas dėl konkrečios sumos kol kas nėra priimtas.
Ukraina šiuo metu patiria tiek amunicijos, tiek rekrūtų trūkumą, todėl jai sunkiai sekasi atremti rusų puolimą rytų fronte.
Tačiau šį savaitgalį ji sulaukė gerų žinių – po ilgai užsitęsusių derybų JAV Atstovų Rūmai priėmė planą, pagal kurį šaliai bus skirta 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos.
„Visuose Vakaruose nuskambėjo pavojaus varpai... Jaučiama, kad visi turime padaryti daugiau ir kad niekas nieko pakankamai nepadarė“, – kalbėjo E. Barthas Eide‘as.
„Iš tiesų turime pažiūrėti, kokia bus viso to strateginė baigtis, o tokio varianto, kaip Rusijos pergalė, nėra“, – pridūrė jis.
Vadovaujantis Kylio instituto parengtais reitingais, Norvegija – viena iš didžiųjų naftos ir dujų gamintoja, kuriai buvo ypač naudingos po Rusijos invazijos Ukrainoje išaugusios kainos, – yra viena iš svarbiausių Ukrainos pagalbininkių.
Lankydamasis Kyjive, E. Barthas Eide‘as paskelbė, kad Norvegija ir Ukraina sudarė saugumo susitarimą, kuris bus pasirašytas per kitą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Norvegijos vadovo J. Gahro Store‘o susitikimą, apie kurio laiką kol kas nepranešama.
