„Nuo rytojaus kariuomenė padidins savo parengtį Norvegijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
„Šiuo metu neturime pagrindo manyti, kad Rusija nori tiesiogiai įtraukti Norvegiją ar kurią nors kitą šalį į karą, tačiau karas Ukrainoje reiškia, kad visos NATO šalys turi būti vis budresnės“, – pridūrė jis.
Po Maskvos invazijos į Ukrainą ši Skandinavijos šalis, aplenkusi Rusiją, tapo pagrindine gamtinių dujų tiekėja Europai.
Po „Nord Stream“ dujotiekių sprogimų ir pastebėtų bepiločių skraidyklių Norvegija gerokai sustiprino saugumą aplink savo energijos infrastruktūros objektus.
Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo suimti keli rusai, jos oro erdvėje nelegaliai skraidinę dronus arba pažeidę fotografavimo apribojimus draudžiamose zonose.
O praėjusią savaitę Norvegijos kontržvalgybos tarnyba paskelbė sulaikiusi vyrą, kuris, kaip įtariama, yra Rusijos slaptasis agentas ir, ekspertų nuomone, gali būti karinės žvalgybos tarnybos GRU aukšto rango pareigūnas.
„Turiu pabrėžti, kad per pastarąją dieną ar dienas neįvyko nieko, kas būtų privertę mus dabar didinti parengtį. Žengti šį žingsnį mus paskatino įvykių raida per tam tikrą laiką“, – pareiškė J. G. Store.
Tuo tarpu gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas pareiškė, kad padidinta karinė parengtis apims priemones, susijusias su, be kita ko, logistika, ryšių bei karinių objektų saugumu.
Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, Norvegija jau padidino savo karinį biudžetą ir suintensyvino žvalgybos veiklą savo šiaurinėje dalyje, kur su Rusija turi bendrą 198 kilometrų ilgio sieną.
