Gausūs naftos ir dujų ištekliai gelbsti Norvegiją, kuomet tenka kamšyti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą darbo rinkoje, rašo „Bloomberg“.
Aukštas nedarbo lygis Europos Sąjungos valstybėse suteikia Norvegijai konkurencinį pranašumą kovoje dėl specialistų.
Vasaros viduryje euro zonoje nedarbo vidurkis siekė 12,1 proc., tuo tarpu Norvegijoje šis skaičius nuo 2009 metų neperkopė 4 proc. ribos. Nedarbo lygio didžiausioje naftos gamintojoje Vakarų Europoje nesugebėjo padidinti net ir darbo ieškančių imigrantų antplūdis.
Pagal pragyvenimo lygį Norvegija yra antra turtingiausia valstybė Europoje. Ją lenkia tik Liuksemburgas. Norvegijos gyventojai gali džiaugtis vienomis didžiausių algų tarp išsivysčiusių valstybių ir mažiausiomis darbo valandomis.
Vidutinis metinis atlyginimas Norvegijoje siekia 80 tūkst. JAV dolerių, tačiau darbo trukmė vidutiniškai yra 20 proc. mažesnė nei 34 šalyse, kurios priklausos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO). Trumpesnėmis darbo valandomis EBPO gali pasigirti tik Nyderlandų ir Vokietijos darbuotojai.
Ketvirta didžiausia pasaulyje dujų gamintoja siekia spračiau plėtoti naftos gavybą, tačiau 84 proc. bendrovių tvirtina susiduriančios kvalifikuotų ir patyrusių inžinierių stoka.
Naftos ir dujų pramonė sudaro maždaug 20 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto.
Šalies migracijos tarnybos duomenimis, per pirmą pusmetį imigracija iš ES narių išaugo daugiau nei 10 proc.
Per šešis mėnesius į šalį atvyko 21 tūkst darbininkų. Daugelis imigrantų – iš Rytų Europos. Pernai tuo pačiu metu atvykėlių skaičius siekė 18 tūkst.
Norvegija nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau įsileidžia darbuotojus iš ES šalių nes priklauso Europos Ekonominei Erdvei (EEE).
Be to, Norvegija įsileidžia patyrusius darbuotojus iš šalių, nepriklausančių EEE. Per pirmus penkis šių metų mėnesius iš minėtų šalių atvyko 1504 darbuotojai. 2012 metais imigrantų iš EEE nepriklausančių šalių skaičius siekė 4082. Daugelis atvykėlių – specialistai iš Indijos.
Nuo 2006 iki 2012 metų dirbančiųjų skaičius Norvegijoje išaugo 9 proc.
Norvegija užsieniečius vilioja ne tik atlyginimais. Valstybinė sveikatos apsauga ir nemokamas mokslas tampa papildomomis viliojimo priemonėmis. Be to, Norvegija aktyviai skatina gimstamumą ir suteikia šeimoms patrauklias sąlygas auginti vaikus.
5,1 mln. gyventojų turinti šalis tokį dosnumą imigrantams demonstruoja siekdama užpildyti augantį darbo vietų skaičių energetikos sektoriuje. Pastarojo plėtra sukuria papildomų darbo vietų kitose pramonės ir paslaugų nišose.
Norvegijos investicijos į Naftos telkinių paieška ir gavybą jūroje nuolatos auga. Vien tik šiemet investicijoms į naftos pramonę tikimasi išleisti 35 mlrd. JAV dolerių.
Vis dėlto tolerancija garsėjančioje Norvegijoje imigracija ima kelti nepasitenkinimą ir dalis politikų stengiasi išnaudoti rinkėjų nuotaikas rugsėjo 9 vyksiančiuose parlamento rinkimuose.
Antra pagal dydį progreso partija ėmėsi antiimigracinės retorikos ir šiuo aspektu atsiribojo nuo likusių šešių partijų. Progreso partija rinkėjams žada apriboti imigraciją iš EEE nepriklausančių šalių.
Apklausos rodo, kad konservatyvi opozicija rinkimuose išstums valdančiąją darbo partiją.
Aukščiausią kreditingumo reitingą turinti Norvegija valdo didžiausią pasaulyje valstybinį turto fondą, kurio vertė siekia 750 mlrd. JAV dolerių. Pasaulinės krizės metu Norvegija sugebėjo išlaikyti ūkio augimą ir išplėsti 500 mlrd. JAV dolerių vertės BVP.
Norvegijoje veikiančios bendrovės aktyviai varžosi dėl būsimų darbuotojų. Universiteto nebaigę studentai yra verbuojami atlikti praktiką. Mokyklos skatina moksleivius likti darbuotis savo šalyje.
Daugelis bendrovių reikalauja iš darbuotojų Norvegų kalbos žinių, tačiau didesnėse įmonėse, kuriose gausu aukštos kvalifikacijos specialistų iš įvairių šalių dažnai anglų kalba tampa darbine.
Didžiausia Norvegijos energetikos bendrovė „Statoil“, kurios 67 proc. akcijų priklauso valstybei, taip pat žvalgosi specialistų užsienyje.
Pernai 22 proc. užsienyje pasamdytų bendrovės darbuotojų atvyko darbuotis į Norvegiją. Beveik dešimtadalį Norvegijoje dirbačio „Statoil“ kolektyvo sudaro užsienio šalių piliečiai.
„Statoil“ išgauna maždaug 70 proc. šalies naftos ir dujų. Pernai bendrovės pardavimai siekė 116 mlrd. JAV dolerių.
Danijos inžinerijos bendrovės „Cowi“ aktyviai konkuruoja Norvegijoje su vietos bendrovėmis dėl paklausių darbuotojų. Bendrovės vadovo Larso Peterio Soebye teigimu, šiuo metu Norvegijai trūksta maždaug 20 tūkst. inžinierių konsultantų.
„Cowi“ personalą Norvegijoje sudaro 1100 darbuotojų, tačiau bendrovė dėl specialistų stokos neseniai buvo priversta ieškoti naujų darbuotojų Lietuvoje ir Indijoje. Šiose šalyse buvo įdarbinti 320 inžinierių konsultantų. Vis dėlto bendrovė ieško dar bent poros šimtų inžinierių, kurie galėtų darbuotis Norvegijoje.
Investicijų lavina ir darbuotojų stoka kelia įtampa Norvegijos darbo rinkoje. Norvegijos pramonėje vidutiniai darbo kaštai siekia 64,15 JAV dolerio per valandą. Šis skaičius yra aukščiausias tarp 33 vlastybių, kurių darbo rinkos kaštus tyrė JAV Darbo departamentas.
Norvegijoje darbo kaštai yra 35 proc. didesni nei Vokietijoje ir net 80 proc. didesni nei JAV.
Augantys atlyginimai netruko įkaitinti būsto rinką. Nuo tūkstantmečio pradžios būsto kainos Norvegijoje išaugo daugiau nei dvigubai, o vidutinė namų ūkio skola šoktelėjo iki 200 proc. metinių pajamų.
