Kalėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Fynikso mieste. Su prižiūrėtoju susivaidijęs nuteistasis į darbą paleidžia kumščius. Netrukus pastarąjį darbuotojo kolega sutramdo elektros šoku. Štai kitas epizodas iš įkalinimo įstaigos Jungtinėse Valstijose. Kalinys užsipuola pareigūną, o šis po akimirkos pradeda jį smaugti. Į administracines patalpas suguža pastiprinimas. Nuteistųjų ir prižiūrėtojų santykiai visame pasaulyje nuolat kybo ant plonytės agresijos ribos. Nors Lietuvoje tokios muštynės pataisos namuose ar kalėjimuose ir nėra dažnos, nusikaltėlių ir apsaugininkų šilti jausmai tikrai nesieja.
Saugumas – pirmoje vietoje
Taip vieni su kitais komunikuoja nuteistieji Vilniaus pataisos namuose. Neretai šūksniai skrodžiantys koridorius tampa keiksmais, ir dažniausiai, skirtais prižiūrėtojams. Norėdami pakeisti tokius santykius šalies pareigūnai atsisuko į Skandinaviją. Norvegijoje jau dešimtmečius praktikuojama dinaminė apsauga. Tai sistema, kai pataisos namų pareigūnai yra mokomi ne tik rūpintis tvarka bei saugumu, bet ir bendrauti, suprasti ir užjausti kalinius. Kitaip tariant, tapti ir draugais, ir psichologais.
„Jeigu prižiūrėtojas labiau susidraugauja su nuteistuoju, tai net jo paties saugumas padidėja. Agresija prieš draugą jau nebus tokia didelė, negu tik ant jo šaukia ir rėkia. Esmė tokia. Laisvėje probacijos sistema jau kitokia yra“, - Kalėjimų departamento direktorė teigia Živilė Mikėnaitė.
Psichologai teigia, kad įkalinimo įstaigų darbuotojai turi būti universalūs ir privalo atskirti žmogų nuo jo nusikaltimų. Žinoma, prižiūrėtojai neturi pamiršti saugumo.
„Be abejo, režiminiai reikalavimai išliks. Tas žmogus, vykdantis dinaminę apsaugą, santykius grįs profesionalumu, bet tai nereiškia, kad mažės reiklumas. Tai yra reiklus, profesionalus, bendražmogiškas bendravimas“, - tikina psichologė Nijolė Martinkevičienė.
Pavėlavome 20 metų?
Svečiai iš Norvegijos pripažįsta, kad įkalinimo įstaigos mūsų šalyje ir Skandinavijoje skiriasi, tačiau pritaikius pagrindinius dinaminės apsaugos principus, galima pasiekti norimą tikslą.
„Pirminis rezultatas – kad turime saugesnes įkalinimo įstaigas. Darbuotojai pakeitė požiūrį ir dirba visai kitaip. Tiek kaliniai, tiek ir pareigūnai yra labiau organizuoti ir tarpusavyje artimiau bendrauja. Na, o ilgalaikis tikslas – saugesnė visuomenė be nusikaltimų“, - sako Norvegijos KRUS akademijos atstovas Svenas-Erikas Skotte.
Apie tokios programos būtinybę kalba ir pataisos namų vadovai.
„Dažnai ir vakare nuteistajam reikia pagalbos, ir ją ne visada galima suteikti laiku. Tai tinkamai apmokytas ir žinantis kaip kalbėti darbuotojas, suprantantis, kaip tuo momentu padėti, išklausyti, gali net išgelbėti gyvybę. Jei viskas pavyks, tai bus didelė nauda ir mums ir nuteistiesiems“, - teigia Vilniaus pataisos namų direktoriaus pav. Česlovas Jocius.
O Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas mano, kad keisti įkalintųjų ir pareigūnų santykius buvo galima jau prieš 20 metų. Dabar tarpusavio priešiškumas yra įsišaknijęs.
„Lietuvos kalėjimuose klesti kriminalinė subkultūra, o tai reiškia, kad yra priešiškumas administracijos personalui ir vadina juos mentais. Kaip sulaužyti tą barjerą?“, - svarsto Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.
Lietuvos pataisos įstaigų pareigūnai dinaminės apsaugos subtilybių bus mokomi nuo šių metų spalio. Iš viso programoje dalyvaus per 500 darbuotojų.
