Vienas iš burtažodžių, kuriuo išmoningai manipuliuoja didesnių ir mažesnių verslo įmonių rinkodaros specialistai yra „vertės kūrimas“. Turbūt nerasime įmonės, kuri neskelbtų savo produktais ar paslaugomis kurianti pridėtinę vertę kliento gyvenimo kokybei. Kokia prasmė slypi po šiuo žodžių junginiu? Kaip jį paversti tikrove, o ne magiškai skambančiu užkeikimu?
Specialistai teigia, jog vertę savo paslaugomis ar produkcija sukursime tik tada, jei ja rūpinsimės trimis lygiais: gamybiniu, kur kreipiamas dėmesys į techninius gamybos procesus, vadybiniu, kuris susijęs su rinkos tyrimais, darbo organizavimo ir kitais procesais bei individualiu – tiesiogiai susijusiu su vadovavimu žmonėms.
„Nors kone kiekviena aukštoji mokykla rengia vadybos specialistus, gerų, rimtų vadovų Lietuvai trūksta. Tą rodo ir ryškus atlyginimų tarp vadovaujančias pareigas užimančiųjų bei kitų specialistų skirtumas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslo prodekanas Kęstutis Duoba. Jo nuomone, daugelis vadybos programų rengia per siauros specializacijos specialistus, kuriems vėliau sudėtinga tapti viduriniosios ir aukščiausios grandies vadovais.
Populiariai apie vadybininkus manoma, jog jie moka „tik parduoti“ arba „tik pašnekėti“. Tačiau, ir įdarbinimo specialistai, ir verslo atstovai vienu balsu tvirtina, kad toks apibrėžimas – toli gražu netinkamas geram ir rinkoje paklausiam vadybos specialistui.
„Mūsų srityje ypač svarbus vadybinių ir inžinerinių gebėjimų derinimas“, – teigia įmonės „Vičiūnų grupė“ administravimo vadovė Ramunė Bičkauskienė. – Kaip, pavyzdžiui, galima pirkti įrangos remonto paslaugas, neišmanant jos specifikos?“ Jos nuomone, geras vadybininkas, vidurinės grandies vadovas turi turėti ir vadybos žinių, apimančių ekonomiką, personalo valdymą, marketingą, pokyčių valdymą bei išmanyti technologines srities, kurioje dirba, subtilybes.
Vidurinės grandies vadovas – tarpininkas tarp gamybininkų ir „valdžios“
„Rinkoje trūksta viduriniosios grandies vadovų. Tai – tokie žmonės, kurie galėtų būti tarpininkais tarp inžinierių ir pagrindinių vadovų“, – teigia K. Duoba, naujos KTU studijų programos „Industrinių technologijų vadyba“ koordinatorius.
Andriaus Franco, personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partnerio, nuomone, įmonių atstovai neretai išreiškia lūkestį, kad vadybininkas būtų ir savo srities žinovas, ir geras klientų aptarnavimo ar pardavimų specialistas.
„Vienas iš sprendimų – tarpdisciplininės studijos, kurios būtų paremtos šiuolaikiniais vadybos principais bei suteiktų naujų technologinių žinių“, – teigia A. Francas.
Pasak K. Duobos, „minkštųjų“ (t. y. vadybos) ir „kietųjų“ (t. y. technologinių) žinių ir įgūdžių, kurias suteikia naujoji KTU vadybos programa santykis yra atitinkamas rinkos poreikiams – 70 su 30 proc. Nors programą „Industrinių technologijų vadyba“ siūlo KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF), jame dėsto ir Mechanikos inžinerijos ir dizaino, Elektros ir elektronikos, kitų universiteto fakultetų specialistai.
„Tik technologijos universitetas gali pasiūlyti tvirtą tarpdisciplininę programą, kurioje dera vadybos ir tiksliųjų bei inžinerinių mokslų žinios. KTU ekonomikos inžinieriai buvo rengiami dar 1968-aisiais, tad naująją studijų programą siūlome remdamiesi laiko patvirtintomis skirtingų studijų sričių ir krypčių bendradarbiavimo tradicijomis“, – sako KTU EVF mokslo prodekanas.
Įmonių dalyvavimas studijų procese užtikrina jų aktualumą
„Rengiame specialistus didžiosioms įmonėms“, – teigia K. Duoba, pabrėždamas suteikiamo universitetinio išsilavinimo plotį. Pasak jo, didelės organizacijos yra ypač suinteresuotos bendradarbiauti su universitetu, nes jų Lietuvoje nėra daug ir labai didelė tikimybė, jog, dalyvaudami studijų procese, įmonės atstovai padės parengti tokius specialistus, kokių iš tikrųjų reikia.
„Pavyzdžiui, su „Vičiūnų grupės“ įmonėmis, „Lietuvos paštu“ sutarėme bendradarbiauti tobulinant logistikos procesus. Todėl atsiras galimybių ir studentų praktikai, ir semestro bei baigiamųjų darbų aktualiomis temomis rengimui, ir mokslinių tyrimų pobūdžio bendradarbiavimui“, – sako K. Duoba, paminėdamas, jog universitetas turi nemažai analogiškų sutarčių su didžiosiomis Lietuvos įmonėmis.
„Industrinių technologijų vadybos“ studentai, praėjus pirmiesiems dvejiems studijų metams pasirinks vieną iš trijų specializacijų: gamybos, logistikos ar energetikos vadybą.
Ekonomikos specialistas pabrėžia, jog nors įmonių veiklos sritys yra skirtingos, jose vykstantys procesai bei jų veiklos organizavimo būdai yra panašūs. Pavyzdžiui, tiek tekstilės gamybos, tiek logistikos įmonės gali taikyti tuos pačius veiklos optimizavimo metodus, abiejose srityse dirbančiam vadovui būtina išmanyti ekonomikos, marketingo, finansų, žmogiškųjų išteklių valdymo pagrindus.
Industrinių technologijų vadyba: vertę kuriančios studijos
Dar viena savybė, kurią pabrėžia daugelio įmonių vadovai personalo paieškoje yra tarptautinės rinkos išmanymas.
„Lietuva – į eksportą orientuota šalis, – įsitikinęs A. Francas, – todėl darbuotojai turi išmanyti globalią ekonomiką, turėti realių žinių, kurios įmanomos tik keičiantis patirtimi. Būtinas ir dėstytojų, dirbančių programoje, ir studentų bendravimas su specialistais iš kitų šalių bei, žinoma, užsienio kalbos žinios“. „Industrinių technologijų vadybą“ galima studijuoti tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Programos sandara lanksti – pasirinkimus galima keisti, rinktis studijuoti tik keletą modulių arba tik keletą semestrų angliškai. Didžiausias privalumas – pasirinkusieji studijuoti angliškai ne tik patobulins profesines anglų kalbos žinias, bet ir turės galimybę studijuoti su tarptautiniais studentais, atvykusiais iš įvairiausių pasaulio šalių, atstovaujančiais skirtingas kultūras ir tradicijas.
„Fakultete mokosi studentai iš daugiau kaip 20 šalių. Vadybos studijose tarptautiškumas ypač aktualus – Lietuvos rinka maža, ko gero visos didelės įmonės savo produkciją eksportuoja. Vadinasi, dirbant tikrai reikės bendrauti su kitataučiais“, – teigia K. Duoba.
Ekonomikos eksperto nuomone, tarptautiniame versle svarbios ne tik anglų (ir kitos užsienio) kalbos žinios, bet ir skirtingų kultūrų supratimas. „Reikia žinoti, koks tam tikros tautos požiūris į verslą, kada įprasta kalbėtis apie dalykinius reikalus, kada dera palaikyti pokalbį bendromis temomis. Galimybė susipažinti su skirtingomis kultūromis dar studijų metu yra labai didelis privalumas“, – sako studijų programos „Industrinių technologijų vadyba“ koordinatorius.
