Nors Vyriausybė pripažįsta neturinti tikslių duomenų, kokių specialybių absolventų parengiama per daug, o kokių trūksta, ketina perskirstyti ,,studentų krepšelius“pagal studijų kryptis ir užtikrinti, kad Lietuvoje už valstybės pinigus būtų rengiami tie specialistai, kurių labiausiai reikia.
,,Reikėtų, kad specialistai pagal valstybės užsakymą būtų parengti A.Stulginskio universitete, taip pat inžinieriai technologai. Taip pat Sporto universitete, kadangi nenormalu, kai giriamės, kad turime olimpinę plaukimočempionę, bet nė vienas plaukimo treneris nėra rengiamas naudojant valstybės pinigus“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, komentuodamas būsimas permainas finansuojant aukštąjį mokslą.
Aiškindamas, kaip ketinama perskirstyti ,,studentų krepšelius“ pagal studijų sritis, jis sakė, kad bendras priimamų studentų skaičius nemažės, tačiau bus užtikrinta, kad į kai kurias specialybes bus priimtas tam tikras studentų skaičius.
Premjero teigimu, statistinės informacijos, kokių specialybių absolventų Lietuvoje parengiama per daug, nėra, tačiau ji turės būti surinkta, o didžiausias perteklius yra vadybininkų ir teisininkų.
Išeitis – modulinis studijų modelis
Nepaisant to, kad aiškios statistikos nėra, buvo nuspręsta padidinti ,,studijų krepšelių“ paskirstymo krypčių skaičių. Vietoj 11-os jų bus 19-a. ,,Tikimės, kad tai padės mums užtikrinti bent šiemet valstybės poreikį kai kuriose specialybėse – inžinierinės, technologinės, miškininkystės, slauga – tos, kur didžiausia tikimybė, kad liks Lietuvoje, o ne išvažiuos laimės ieškoti kitur“, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalsitams sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Patvirtinęs, kad duomenys apie tai, ką veikia mokslus baigę absolventai, kuriuos pateikia, pavyzdžiui, ,,Eurostar“ ir Darbo birža, yra skirtingi, ministras teigė, kad nepaisant to, švietimo sistema, neturėdama ūkio augimo perspektyvų, negali tiksliai planuoti specialistų poreikio. Anot jo, mechanizmo, kuris leistų numatyti, kokių specialistų poreikis bus darbo rinkoje po kelerių metų – kai studentas baigs studijas, nėra sukūrusi ir Europos Sąjunga.
,,Todėl einama prie modulinio mokymo, mokant studentus vienoje kryptyje, ir likus metams, sakykime, iki baigimo, jam suteikiami papildomi įgūdžiai, papildomi gebėjimai, ir jis išeina paruoštas tiksliai toje specialybėje, kurios reikia darbo rinkai tuo metu“, - studijų ir pinigų paskirstymo modelį, kuris gali būti taikomas jau 2014-ais metais, apibūdino D. Pavalkis. Švietimo ir mokslo ministro teigimu, duomenys apie specialistų poreikį ir perteklių iš skirtingų šaltinių turės būti susisteminti. ,,Mes bandome sustyguoti, darydami Lietuvos specialybių žemėlapį, kokioje vietoje kokių specialistų reikia, kad nebūtų žodinių diskusijų, o galėtume dėti skaičius ant stalo“, - sakė D. Pavalkis.
