Malūne-aliejinėje Vilkaviškyje linų sėmenų aliejus tradiciniu šaltuoju būdu spaudžiamas beveik aštuoniasdešimt metų. Suvalkiečiai pirkdami aliejinėje sako neįsivaizduojantys raugintų kopūstų ar virtų bulvių be linų sėmenų aliejaus.
„Perku jau labai seniai čia šitoje aliejinėje. Ir patenkinti visi produkcija, giminaičiai prašo, kad nupirkčiau ir atvežčiau“, – sako aliejų perkantis vyras.
Linų sėmenų aliejaus gamintojai skundžiasi, kad Sūduvoje išnykus linų auginimo tradicijoms, rasti kokybiškos žaliavos vis sudėtingiau. Sėklų ieškoma ir užsienyje.
„Linus auginti, kaip sako, šiais laikais neapsimoka. Grūdus nuėmei ir iškart gali priduoti, o su linais reikia žaisti, juos reikia džiovinti, žinoti kada nuimti, kad lino grūdas būtų kokybiškas“, – sako senosios aliejinės savininkė Rasa Gudaitienė.
Pasak gamintojų, nors linų sėmenų aliejaus paklausa auga, gaminti jo daugiau ir sandėliuoti – rizikinga. Aliejaus laikymo sąlygos specifinės – kad jis neapkarstų reikia laikyti šaltai.
„Šitas mūsų aliejukas pretenduoja į vidutines pajamas turintį vartotoją, nes yra ganėtinai brangus. – sako UAB „Aletovis“ gamybos vadovas Arūnas Jakaitis. – Tai yra rudens–žiemos produktas. Mes pardavinėdami pastebime, nuo rudens iki pavasario pardavimai ženkliai padidėja, vasaros metui smunka“.
Pasak aliejininkų, pagamintas aliejus jau keliauja į lietuviško maisto parduotuves Britanijoje, tačiau įsitvirtinti kitose rinkose sunku.
