Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių ir ieško skirtingų pinigų investavimo būdų.
Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ verslininkas ir investuotojas Aurimas Levickas pastebėjo, kad jeigu žmonės neturi pinigų įsigyti NT, jie ir neinvestuoja.
„Tačiau galima investuoti ir į pigesnius NT objektus. Pavyzdžiui, prieš keletą metų nusipirkau už 2 tūkst. eurų automobilio stovėjimo vietą, ją išnuomojau už 35 eurus per mėnesį. Pamačiau, kad taip galima uždirbti. Tiesa, turint vieną stovėjimo vietą mėnesinės pajamos nėra didelės. Todėl nusprendžiau jų įsigyti daugiau.
Automobilio stovėjimo vietos nereikia tvarkyti ir kažkaip papildomai į ją investuoti. Tuo metu nusipirkus būstą ar komercines patalpas, jas reikia vis atnaujinti“, – pastebėjo investuotojas.
Pasak jo, galima nusipirkti ir nuomoti ir kitus NT objektus, pavyzdžiui, sandėliukus.
„Turiu nusipirkęs už 3 tūkst. eurų ir nuomoju 4 kvadratinių metrų sandėliuką už 30 eurų per mėnesį“, – dar vieną pavyzdį pateikė A. Levickas.
Mažesnių NT objektų privalumai ir trūkumai
NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad daug žmonių net nesusimąsto apie investavimą į sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą.
„Tačiau dalis investuotojų tik tai ir daro. Jie investuoja tik į mažesnius objektus – sandėliukus ar stovėjimo vietas.
Kartais jie netgi laukia naujų projektų, kur atsirastų galimybė įsigyti daugiau stovėjimo vietų ar sandėliukų, kuriuos vėliau galėtų nuomoti“, – komentavo NT specialistas.
Pasak jo, investavimas į mažesnius NT objektus turi ir privalumų, ir trūkumų.
Sandėliukams ir stovėjimo vietoms reikia mažiau priežiūros. Šiuos objektus sugadinti ar nudėvėti praktiškai neįmanoma.
„Kita vertus, tai yra nebrangūs daiktai. Todėl norint turėti didesnę investiciją, jų reikia įsigyti daugiau. O jų turint daug, reikia didesnio ir administravimo. Pavyzdžiui, jeigu sandėliukas kainuoja 3 tūkst. eurų, tam, kad atitiktų vidutinę investicijai skirto buto kainą, reikia nusipirkti 30 sandėliukų.
Jeigu jie bus išnuomoti 30 skirtingų žmonių, reikės sandėliukus administruoti, sutarti dėl jų nuomos apmokėjimų ir pan. Todėl administravimo tikrai bus daugiau nei turint vieną butą“, – aiškino M. Mikočiūnas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad sandėliuko investicinė grąža bus didesnė, be to, nereikės jo nuolat remontuoti, atnaujinti.
Anot M. Mikočiūno, lietuviai dažniausiai investicijai renkasi NT.
„Tai lemia keletas priežasčių. NT objektas yra apčiuopiamas daiktas. Žmogus gali ateiti ir jį pamatyti, paliesti, pačiupinėti. Tuo metu akcijos, obligacijos, kriptovaliutus yra neapčiuopiamos, todėl mažiau patrauklios.
Be to, investicija į NT žmonėms yra labiausiai suprantama. Dažniausiai į NT investuoja šeimos nariai, draugai ar pažįstami. Todėl pradedantiesiems investuotojams yra su kuo pasitarti ir pasikalbėti. Ir galiausiai NT žmonėms užtikrina saugumo jausmą, kad NT kainos turi mažesnę dinamiką nei akcijos ar kriptovaliutos. Jų kainos gali pasikeisti per naktį. Tuo metu NT kainos per naktį nepasikeis“, – priežastis vardijo NT brokeris.
Investuoti būtina?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas primena, kad esant aukštai infliacijai būtina investuoti pinigus, jei nesinori jų nuvertėjimo.
Paprastai kalbant, dėl infliacijos už tą pačią sumą pinigų, pvz., 100 eurų, dabar galima įpirkti mažiau prekių ir paslaugų nei prieš metus. O po metų – dar mažiau.
Iš kitos pusės reikia suprasti ir investicijų rizikas. Praėjusiais metais stipriai krito akcijų rinkos. Šių metų pradžioje jos atsigavo. O dabar vėl neaišku, ko laukti. Todėl žmogus, kuris nori pradėti investuoti, pirmiausia tai daryti turi mažomis sumomis. Taip pat svarbu investuojant įsigilinti į pasirinktą sritį, pavyzdžiu, IT ar pramonės sektorius“, – patarė ekonomistas.
Anot jo, gyventojų investicijos, į mažesnius NT objektus – sandėliukus ar stovėjimo vietas yra sveikintinos.
„Tai rodo, kad gyventojų finansinis raštingumas gerėja. Žmonės, kurie turi vidutines pajams, taip pat ima ieškoti būdų investuoti. Ir tokiu atveju, automobilio stovėjimo vieta yra puiki pradžia gauti fiksuotas pajamas.
Žinoma, tie pinigai nėra dideli, tačiau pats tikslas tikrai sveikintinas, kad žmonės pinigus nepravalgo, bet investuoja“, – komentavo A. Izgorodinas.
Kiek kainuoja įsigyti stovėjimo vietą ar sandėliuką
Portalas tv3.lt patikrino, kiek Vilniuje kainuoja įsigyti automobilio stovėjimo vietą, garažą ar sandėliuką.
Pavyzdžiui, automobilio stovėjimo vieta aikštelėje Pilaitėje, Karaliaučiaus g. kainuoja 2500 eurų.
Tuo metu Naujininkuose stovėjimo vieta, antžeminėje aikštelėje atsieitų jau 7 tūkst. eurų.
Žirmūnuose, požeminėje aikštelėje automobilio stovėjimo vieta atsieitų 7,9 tūkst. eurų.
Už garažą teks pakloti daugiau.
Pavyzdžiui, požeminis garažas Žirmūnuose kainuoja 13 tūkst. eurų. Tokio garažo plotas siekia 14 kvadratinių metrų. O Pilaitėje požeminis garažas kainuoja 14 tūkst. eurų.
Taip pat galima įvairiuose mikrorajonuose įsigyti sandėliukų. Jų kaina siekia apie 2–3 tūkst. eurų. Tokių sandėliukų plotas siekia apie 4 kvadratinius metrus ploto.
Penktadalis lietuvių nei taupo, nei investuoja
Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, ketvirtadalis lietuvių nenumatytoms išlaidoms yra sukaupę mažiau nei vieno mėnesio atlyginimui prilygstančią sumą, 44 proc. gyventojų kiekvieną mėnesį santaupoms atsideda mažiau nei dešimtadalį pajamų, o penktadalis nesutaupo nė kiek.
Be to, ataskaitos duomenys rodo, kad 8 iš 10 lietuvių nerimauja dėl infliacijos poveikio jų santaupoms, o 67 proc. baiminasi, kad negalės užsitikrinti finansiškai saugios senatvės.
Beveik du trečdaliai (62 proc.) gyventojų yra nepatenkinti suma, kurią sutaupo kiekvieną mėnesį.
„Nors sudėtingesnė ekonominė situacija lemia didesnį poreikį pasirūpinti finansiniais saugikliais, taupyti lėšas aukštos infliacijos sąlygomis tampa gerokai sunkiau.
Jei Covid-19 pandemijos pradžioje dalis europiečių daugiau sutaupė dėl apribotų galimybių keliauti ir pramogauti, tai pastaruoju metu išaugę pragyvenimo kaštai daugeliui reiškia didesnę finansinę naštą.
Dėl to taupymas dažname namų ūkyje buvo nustumtas į antrą planą, o kas mėnesį atsidedamos sumos neretai reikšmingai sumažėjo“, – sakė bendrovės „Intrum“ vykdančioji direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Jos teigimu, dabartinėje ekonominėje situacijoje ypatingai svarbu atsakingai kontroliuoti savo išlaidas, prioritetą teikiant turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui ir būtinosioms reikmėms. Finansiniam rezervui ir taupymui reikėtų pasistengti skirti bent dešimtadalį per mėnesį gaunamų pajamų.
Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad kiekvienam gyventojui patartina turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinį rezervą, kuris leistų išvengti nepatogumų staiga netekus darbo ar susirgus. Tai ypač svarbu, jei turima ilgalaikių finansinių įsipareigojimų – pavyzdžiui, paskolų ar lizingu įsigytų pirkinių.
„Be to, dalį pinigų rekomenduojama nuosekliai skirti ilgalaikiams taupymo tikslams. Jei tik pavyksta sėkmingai laikytis nusimatyto finansų režimo ir lieka laisvų lėšų, jas galima investuoti.
Tradiciškai Lietuvoje populiariausia ateičiai taupyti sąskaitoje, kaupiant pensijų fonduose ir įsigyjant gyvybės draudimą, taip pat investuojant į nekilnojamąjį turtą. Augant visuomenės susidomėjimui finansų temomis, gyventojai taip pat atranda ir kitas finansines priemones, tokias kaip investicinius fondus, akcijas ir skolos vertybinius popierius. Siekiant pasirinkti tinkamiausias priemones verta pasitarti su finansų specialistais“, – patarė E. Čipkutė.
