Kavą atrado ožkų piemuo
Teigiama, kad kava yra kilusi iš Etiopijos, tikriausiai, iš Kafos regiono, nuo kurio pavadinimo galėjo kilti ir gėrimo pavadinimas. Legendos pasakoja, kad jos atradėjas maždaug prieš 1500 metų buvo paprastas ožkų piemuo.
Kavamedžiai auginami atogrąžų rajonuose Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje – iš viso daugiau kaip 70 pasaulio šalių. Specialistai teigia, kad nuo to, ar kavamedžiai auga aukštumose ar žemumose, priklauso pupelių savybės, o geriausios esą aukštumose augančių medžių pupelės.
Kavos ekspertai teigia, kad kofeino kiekis kavoje ir jos skonis menkai priklauso vienas nuo kito – kai kada itin prasta, vandeninga kava gali turėti kofeino daugiau, nei kokybiška, gerai išvirta. Taip esą yra dėl to, kad kofeinas vandenyje ištirpsta anksčiau, nei skonį suteikiančios medžiagos.
Kavos gėrimo ceremonija ir dabar labai svarbi Etiopijos kultūros dalis, o pasaulyje ją išpopuliarino arabai. Europoje kava paplito apie 1630 metus, o pirmieji kavos namai, įvairių šaltinių teigimu, buvo atidaryti Venecijoje (Italija). Juose rinkdavosi intelektualūs menininkai. Nors iš pradžių dvasininkų praminta „velnio gėrimu“, kava pamažu įsitvirtino Anglijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje.
Pirkdami galvokite, kaip gaminsite
Ekspertų teigimu, pagrindinė taisyklė, kurios nereikėtų užmiršti – jeigu norite mėgautis gardžia kava, nepirkite pigios. Absoliuti lyderė, tiesa ir brangiausia, tarptautinėje kavos rinkoje yra arabika. Robusta turi daugiau kofeino, bet jos aromatas ir skonis prastesni.
Kavos kokybė bei skonis priklauso ir nuo skrudinimo. Lengvai skrudintos pupelės yra švelnesnio, stipriau skrudintos – aštresnio skonio. Robustos ir arabikos pupelių mišinys suteikia kavai aštresnį, kartesnį skonį. Kuo daugiau robustos, tuo kava bus aštresnė, tirštesnė, bet galime jausti ir šiek tiek rūgštoką prieskonį. Tačiau pavyzdžiui, Kolumbijoje užaugintos pupelės nuo kitų skirsis savitu rūgščiu prieskoniu, o Etiopijoje – bergamotės prieskoniu. Kavos skonis priklauso net nuo vandens kietumo – kuo kietesnis vanduo, tuo labiau paskrudintą kavą rekomenduoja rinktis ekspertai.
Ne mažiau svarbu pagalvoti, kaip gaminsime kavą. Mėgstantys tikrą ir stiprią, turėtų pasvarstyti, gal verta įsigyti buitinį kavos aparatą. Beje, pasak ekspertų, Lietuvoje, kur vienas gyventojas per metus suvartoja apie 2 kg kavos, labiau mėgstama stipresnė kava, nesvarbu, kaip ji pagaminta. Beje, „per silpna“ kava gali pasirodyti ne tik dėl to, kad jos įdėjote permažai. Gal kavos pupelės sumaltos per rupiai, gal per trumpai virėte, o gal užplikėte pravėsusiu vandeniu? O „per karti“ kava gali būti dėl per aukštos virimo temperatūros, dėl to, kad per ilgai virėte ar pernelyg daug maltos kavos įdėjote į indą. Karti kava gali būti ir dėl to, kad netinkamai paskrudinta.
Tiesa, primena ekspertai, rinkdamiesi kavą nepamirškite, kaip ją gaminsite – viena labiausiai tiks tiesiog išsivirti, kita bus skaniausia užplikyta, o trečia geriausias savybes atskleis, jeigu ją ruošite kavos automatu.
Už ir prieš
Specialistai tvirtina, kad vienas ar du puodeliai nestiprios kavos nepakenks ir sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Bet jos vengti turėtų turintys skrandžio opą. Nereikėtų jos gerti ir iš karto po sočių pietų ar vaišių, nes gali pakilti kraujospūdis.
Kofeinas gali padidinti jūsų darbo tempą, padėti geriau išlaikyti dėmesį, tačiau ši medžiaga gali neigiamai paveikti kai kurias smegenų funkcijas.
Nedidelis kofeino kiekis stimuliuoja smegenų ir skrandžio veiklą, stiprina širdį, teigiamai veikia nervų ir kraujotakos sistemą. Vienas puodelis skanios kavos ryte ar vidurdienį suteiks žvalumo ir gyvybingumo, suteikia energijos, kai esame pavargę. Bet didelės kofeino dozės nerekomenduojamos vakare. Teigiama, kad jaunas ir sveikas žmogus per dieną gali išgerti 3-4 puodelius kavos, o vidutinio ir vyresniojo amžiaus žmonėms rekomenduojama apsiriboti 2 puodeliais.
Tiesa, yra žmonių, kurie gali greitai priprasti prie kofeino, ir vėliau, sumažinę kavos kiekį jaus „kofeino badą“. Todėl jaučiantiems, kad gali greitai priprasti prie kofeino, gydytojai pataria kava pernelyg nepiktnaudžiauti. „Kofeino bado“ simptomus galite pajusti praėjus 12-24 valandoms po kavos gėrimo, o trukti jis gali nuo 2 iki 9 dienų. O saugantiems dantis odontologai pataria gerti kavą su pienu, o išgėrus juodos kavos puodelį, užuot toliau mėgavusis jos skoniu, išsiskalauti burną šiltu vandeniu arba išsivalyti dantis.
Taigi, prieš gerdami kavą įvertinkite pliusus ir minusus. O tada vienas kitam pasakykite „skanaus“.
