.jpg)
Pasak jos priežasčių yra kelios – nepatogus susisiekimas tarp Lietuvos ir Kinijos bei finansinė rizika, kurią turi prisiimti kelionę organizuojanti Lietuvoje veikianti agentūra. „Nors vizą išduoda Lietuvos ambasada Kinijoje, iškvietimą parengusios kelionių agentūros reikalaujama prisiimti pareigą kompensuoti turisto deportacijos kaštus tuo atveju, jei jis nuspręstų pasilikti mūsų šalyje ilgiau nei galioja viza. Tuo tarpu Latvijoje kelionių agentūra atsako už turistą tik jo kelionės laikotarpiu“, - teigia turizmo ekspertė.
„Didžioji dalis kinų turistų, kuriuos galėtume pritraukti, kelionės metu siekia aplankyti kuo daugiau miestų ir šalių. Dabartiniai srautai iš esmės nulemti tiesioginių skrydžių krypčių. Dalis kinų atvyksta į Suomiją ir kelionės metu aplanko Daniją, Švediją, Estiją, galbūt Sankt Peterburgą. Kiti, atskridę į Lenkiją, apkeliauja ir Čekiją bei Vokietiją. Tad, siekdami juos prikviesti į Lietuvą, turime kooperuotis su latviais, estais ir suomiais ar lenkais“, - pabrėžia Žydrė Gavelienė.
Ekspertė įsitikinusi, kad Valstybinis turizmo departamentas daro tinkamus žingsnius Kinijos linkme. Tačiau, jei norime ženkliai padidinti turistų iš Kinijos srautus, visų pirma reikalingi teisiniai pokyčiai vizų išdavimo tvarkoje (pavyzdžiui, įvedant draudimą deportacijos rizikai) bei nuolatinis mūsų šalies turizmo paslaugų atstovavimas Kinijoje.
„Papildomai būtų svarbu užtikrinti valstybinio lygmens kooperaciją tarp Baltijos šalių turizmą koordinuojančių, taip pat konsulinių institucijų. Be to, turėtume ruošti ir turizmo specialistus, kurie šnekėtų mandarinų kalba – didžioji dalis potencialių turistų iš Kinijos angliškai nekalba“, - atkreipia dėmesį Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
