Žemės ūkio ministerija siūlo didinti mokestį už nedirbamą, apleistą žemę. Apytikriais duomenimis, Lietuvoje beveik 0,5 mln. ha žemės dirvonuoja.
Piktžolynai – dažnas vaizdas mūsų pakelėse. Beveik pusė milijono hektarų žemės dirvonuoja, iš tokių plotų piktžolės plinta į dirbamus laukus.
Augalų apsaugos tarnybos mėginimai bausti tokios žemės savininkus kol kas primena kovą su vėjo malūnais. Be to, maždaug šeštadalis tokių dirvonų priklauso pačiai valstybei.
Panaikinus apskritis, nuo liepos veiklą pradeda Valstybės žemės fondas, kuris kuriasi Žemėtvarkos instituto pagrindu. Anot žemės ūkio viceministro, atsiradus lėšų, ministerijos užsakymu fondas turės suregistruoti apleistą žemę, ieškoti jos savininkų.
„Reikia žinoti ne tik, kur jos yra, bet ir sužymėti planinėje medžiagoje, sužymėti, ar tai privati, ar valstybės žemė. Reikia surasti tos žemės savininkus ir tada išspręsti tų žemių panaudojimo klausimą“, – sako žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.
Ministerija siūlo gerokai padidinti mokesčius už apleistą žemę. Esą tai padėtų sudrausminti piktžolėtų sklypų savininkus, kad jie arba tinkamai prižiūrėtų žemę, arba ją perleistų kitiems. Ją laikinai bus galima perduoti valdyti Žemės fondui.
Iki šiol privačios žemės savininkai mokėjo metinį 1,5 proc. mokestį, kuris būdavo apskaičiuojamas nuo nominalios žemės kainos. Rengiamasi mokestį taikyti nuo žemės rinkos vertės, ji daug didesnė prie didžiųjų miestų.
„Darbo grupė pasiūlė, kad šį rudenį būtų perspėjimas. O nuo kitų metų tiems apsileidusiems savininkams siūloma padidinti mokestį trečdaliu, dar kitais metais dviem trečdaliais, kitaip sakant, – palaipsniui“, – teigia E. Raugalas.
Anot viceministro, projektas su siūlymais didinti žemės mokestį apleistos žemės savininkams netrukus bus teikiamas Vyriausybei.
Ministerija skaičiuoja, kad jeigu apleistos žemės būtų dirbamos arba užsodinamos mišku, kasmet galėtų atnešti daugiau kaip milijardą litų pajamų.
Salomėja Pranaitienė, LTV „Šiandien“
