„Jeigu įmonė eliminuoja iš gamybos pakuotes, pakuočių medžiagas, mažina pakuočių kiekį arba naudoja antrines žaliavas, kurios yra pigesnės, ji turi ekonominį efektą. (...) Pakuotės aspektas yra ekonominis faktorius, konkuruojančios Vakarų Europos rinkos pramonės įmonės į tai labai smarkiai kreipia dėmesį“, –- Žinių radijo laidoje „Atsakingi už gamtą“ kalbėjo V. Varžinskas.
Jis papasakojo, kad vienai įmonei užsakius tyrimą, kaip galima taupiau supakuoti šaldytus produktus, paaiškėjo, kad pakuotės plėvelės storis buvo 5 kartus didesnis už būtiną.
„Įmonė sugebėjo sutaupyti gana daug išlaidų mažindama pakuotę, neprarandant funkcionalumo. Aplinkosauginį poveikį sumažino 35 proc. Įskaitant mažesnį pakuočių atliekų kiekį, už kurio tvarkymą reikia automatiškai mažiau mokėti, (...) įmonė turėjo labai daug netiesioginių išlaidų, kuriod taip pat gula į produkto savikainą“, – kalbėjo V. Varžinskas.
Jo nuomone, gamintojas, kurdamas ekologiškas pakuotes, turi atsakyti į kelis svarbius klausimus:
„Pirmas klausimas – ar aš turiu galimybę atsisakyti pakuotės? Gal aš galiu nepakuoti arba atsisakyti tam tikrų pakuotės elementų, kurie yra pertekliniai? Taip aš sumažinu žaliavų išgavimą būvio ciklo pradžioje, žaliavų transportavimą, pakavimo procesus, mažėja produkto svoris, atliekų kiekis, pakuočių atliekų tvarkymo mokesčiai.“
Jei pakuotės atsisakyti neįmanoma, V. Varžinskas pataria atkreipti dėmesį į pakuotės sumažinimą:
„Minimizuojant medžiagų kiekį pakuotėje, irgi duodamas labai didelis teigiamas poveikis aplinkai visame būvio cikle. Jeigu aš negaliu minimizuoti pakuotės, gal galiu pakartotinai ją panaudoti? Tada vėl sutaupau žalivas, išteklius, transportavimą ir atliekų tvarkymą.“
Dar vienas būdas sutaupyti, pasak docento, – gaminti pakuotę iš perdirbtų medžiagų. Jei ir tai nėra įmanoma, sako V. Varžinskas, medžiagas galima kompostuoti arba panaudoti energijos išgavimui.
„Tik pačiu kraštutiniu atveju aš gaminu tokią pakuotę, kuri papuola į sąvartyną. Teisingai priėmus sprendimus, galime iki minimumo sumažinti į sąvartynus papuolančių pakuočių skaičių, kuris dabar yra milžiniškas“, – komentavo V. Varžinskas.
Anot jo, pakuotes gaminant iš antrinių žaliavų, gamta yra labiau tausojama nei jas gaminant iš pirminių žaliavų.
„Kai imame pirmines medžiagas, turime tam tikrą poveikį aplinkai. Kai mes turime galimybę antrą kartą panaudoti medžiagas, jas atgaunant iš atliekų, iš to srauto, kuris turėtų papulti į sąvartyną, bet papuola atgal į gamybą, ir įmonė sutaupo, ir poveikis aplinkai mažesnis, ir sąvartynų apimtis mažėja.“
V. Varžinsko teigimu, ne visų prekių pakuotės gali būti gaminamos iš antrinių žaliavų. Tokiu atveju, pakuotes galima specialiai paženklinti, kad jas bent jau kita įmonė galėtų panaudoti antrą kartą.
